Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir nutarė šį įstatymą priimti be pakeitimų. Už šį sprendimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 10 parlamentarų.
Anot Prezidentės dekreto, Seimo birželio 7-ąją priimto naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos neatitinka konstitucinių gamtinės aplinkos objektų apsaugos imperatyvų, sukuria prielaidas gamtos išteklių niokojimui ir neracionaliam naudojimui, neužtikrina socialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesų, susijusių su mėgėjiška žūkle.
„Jokiais teisiniais ar ekonominiais motyvais nepagrįstas įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas išduoti leidimus naudoti žvejybos plotą upėse mėgėjiškos žūklės visuomeninėms organizacijoms. Pakeitus galiojančią kitų valstybių praktika paremtą tvarką ir šios srities valdymą pavedus tiesiogiai valstybės valdžios institucijai, tačiau tuo pat metu neužtikrinus reikalingų finansinių resursų ir administracinių gebėjimų tinkamai kontroliuoti žvejybą upėse, gali kilti neigiamų žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos padarinių, kurie turėtų ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai, jos ištekliams“, - tvirtinama Respublikos Prezidentės dekrete.
Prezidentūros aiškinimu, įstatymo pataisomis susiaurintos mėgėjiškos žūklės galimybės, atimta galimybė asmenims nuo 14 iki 16 metų (galiojančiame įstatyme yra iki 16 m., o Seimas sumažino nepilnamečių amžių iki 14 m.) bei vyresniems nei 62 metų (pensininkai) nemokamai žvejoti privačiuose vandens telkiniuose. Įstatyme numatyta galimybė patiems privačių telkinių savininkams reguliuoti kainas, nenumatant maksimalios ribos, už leidimus, išduodamus žvejoti tuose privačiuose telkiniuose (tai reiškia, kad privatininkas galės imti, kad ir 50 litų už valandą). Taip esą sudaromos prielaidos smarkiai pakelti kainas už mėgėjiškos žūklės leidimus. Anot Prezidentės, įstatymas uždraudžia žvejų mėgėjų organizacijoms, kurios prisiima atsakomybę už nuomojamų vandens telkinių priežiūrą - įžuvinimą, brakonierių gaudymą ir panašiai, nuomoti vandens telkinių plotus, ir jis buvo priimtas neatlikus antikorupcinio vertinimo, negavus Vyriausybės išvadų dėl jo.
Be kita ko, Seimo priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos apriboja mėgėjiškos žvejybos galimybes, neužtikrina tinkamos upių žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką, teigia Prezidentė.
„Toks įstatymas tarnauja ne viešajam interesui, o atskirų asmenų grupėms. Taip visuomenė bus dar labiau atitolinama nuo gamtos“, - rašoma Prezidentės veto motyvuose.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Prezidentės veto nepalaikyti ir palikti galioti priimtą įstatymą. Komiteto nuomone, Mėgėjų žvejybos įstatymas sudaro palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastina vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisės žvejoti suteikimo tvarką, pagerina žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.
„Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija turi pakankamus institucinius pajėgumus, o valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšos, skiriamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, yra pakankamos, kad užtikrintų natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir gausinimą“, - tvirtinama komiteto išvadoje.
Komitetas, nepritardamas šalies vadovės veto, taip pat atkreipė dėmesį, kad žūklės klubai vandens telkinius nuomojasi komerciniu tikslu, o tam, kad būtų saugojama upė ar į ją įveisiamos žuvys, nesiekiant iš to gauti materialinės naudos, visai nebūtina turėti leidimą naudoti žvejybos plotą.
Aplinkos apsaugos komitetas taip pat pažymėjo, kad priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą pagerės lėšų surinkimas į Aplinkos apsaugos rėmimo programą už mėgėjų žvejybos leidimus, ir šios lėšos bus tikslingai panaudojamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, be to, bus apribota prekyba tinkliniais žvejybos įrankiais, o tai tiesiogiai pagerins žuvų išteklių apsaugą.
