Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Todėl Seimas suskubo ruošti Konstitucijos pataisas, kurios dienos šviesą, tikimasi, išvys iki birželio.
Du skirtingi pasiūlymai
Seimo frakcijų seniūnai sulaukė jau dviejų Konstitucijos pataisų projektų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su konservatoriais siūlo, kad meras būtų vykdomosios valdžios institucija ir nevadovautų tarybai, o socialdemokratai kartu su Laisvės partija nori išlaikyti status quo – merą-tarybos pirmininką.
Ir nors Konstitucinis Teismas kartu išaiškino, kad riboti merų kadencijas bus būtina suteikus jiems vykdomosios valdžios galių, kol kas nė viename iš dviejų projektų apie tai nekalbama.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad kartu su parlamento frakcijomis yra svarstoma, ar merų kadencijos bus ribojamos. Jos teigimu, kol kas sunku pasakyti, ar bus rastas bendras sutarimas.
„Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą. Klausimas dabar yra, ar tai reikėtų reguliuoti teikiant Konstitucijos pataisą, ar galima tai palikti apspręsti įstatymo pakeitimu“, – balandžio pabaigoje žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Konstitucinis Teismas kalbasi su dvasiomis“
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas kategoriškai pasisako prieš merų kadencijų ribojimą. Jo manymu, tam nėra jokio pagrindo, nepaisant to, ką sako Konstitucinis Teismas.
„Konstitucinis Teismas pradeda lyginti prezidento galią ir mero. Prezidentas turi vieną asmeninį sprendimą, jis gali paskirti, vetuoti. Meras tokių galių neturi, jis vykdo tarybos sprendimus.
Todėl kadencijos ir siejamos su tuo, kad, jeigu žmogus priima vienasmenius sprendimus, tada reikalingos kadencijos. Šiuo atvejų jis tik pasirašo, sakykime, konkursus, skiriant vieną ar kitą pareigūną, bet tikrai pats nepriima sprendimų“, – tv3.lt kalbėjo A. Sysas.
Jo teigimu, Konstitucinio Teismo nutarimą kiekvienas supranta savaip. Be to, anot A. Syso, kad ir kokį sprendimą priėmė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjai gali keisti Konstituciją, jei tam suburia daugumą.
„Apskritai Konstitucinis Teismas dažnai šnekasi su dvasiomis, nes jo pareiga yra pasakyti, ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Jie pradeda aiškinti, kaip jiems atrodo. Bet įstatymų leidėjas gali įtvirtinti ir įstatyme, ir Konstitucijoje taip, kaip dauguma mano“, – pažymėjo A. Sysas.
Ieško trečio varianto
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas pažymi, kad abiejų pusių pasiūlyti projektai kol kas yra pirminiai, galutinis variantas dar nesukurtas.
„Mūsų frakcija pasisako už kadencijas. Bet mes suprantame, kad kadencijų ribojimas yra galimas tik tada, kai meras yra vykdomosios valdžios atstovas, taip, kaip mes ir siūlome“, – tv3.lt kalbėjo A. Vyšniauskas.
Nepaisant griežto socialdemokratų nusistatymo prieš kadencijų ribojimą, A. Vyšniauskas mano, kad pavyks pasiekti bendrą sutarimą dėl pataisų formuluotės. O kaip bus sprendžiamas kadencijų klausimas – dar neaišku.
„Po to viskas persikels į Seimo salę, kur reikės apibrėžti ir merų funkcijas, ir galias, ir kitus dalykus. Teisininkai turi tam tikrą diskusiją, ar kadencijos turi būti įrašomos, pavyzdžiui, Konstitucijoje, ar įstatyme. Tai tų kelių, matyt, yra įvairių.
Žinau, kad Seimo pirmininkė konsultuojasi dabar ir su konstitucinės teisės specialistais, bandydama ieškoti trečio kelio, trečio varianto, nes, na, vieniems nepatinka mūsų variantas, kitiems nepatinka jų variantas“, – sakė A. Vyšniauskas.
Ribojamos kadencijos padėtų išvengti sąstingio
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga palaiko merų kadencijų ribojimą. Jo akimis, leidžiant užsisėdėti kai kuriems merams valdžioje, gyventojai, kurie bijo permainų, niekada jų neperrinks.
„Aš vis dėlto manau, kad kadencijas reikėtų riboti. Nes tokia yra tendencija, kad meras įsigyvena ir rinkėjai – ne tik Lietuvoje, bet ir kitur – yra linkę balsuoti už tą patį. Žmogus automatiškai bijo permainų, jis nenori tų permainų.
Ir tas, kuris gerai pažįstamas, daug metų, jis turi galimybę susipažinti su rinkėjais, jis daugiau žiniasklaidoje gauna dėmesio. Ir įvyksta stagnacija. Todėl neatsitiktinai daugelis demokratinių valstybinių daugelyje postų svarbių kadencijas riboja“, – tv3.lt sakė S. Spurga.
Maža to, kaip pastebi S. Spurga, savivaldybėse užsisėdi ne tik merai, bet ir visa aplink juos veikianti struktūra – administracijų vadovai, savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai ir kt.
„Kai pirmą kartą įvyko tiesioginiai merų rinkimai, statistiką kažkada analizavau – dauguma tų, kurie buvo merai prieš tai, buvo išrinkti vėl. Kažin, ar jie buvo geriausi, ar ne“, – pridūrė politologas.
Merų kadencijų ribojimas nebūtinai reiškia, kad nukentės darbų savivaldybėje tęstinumas. Anot S. Spurgos, įgyvendinti svarbiausius darbus galėtų užtekti dviejų kadencijų.
„Jeigu kadencija ketveri metai, tai dvi kadencijos – aštuoneri – pakankamai ilgas laikas. O pokyčiai yra ta kaina, kurią mes demokratijoje visi mokame. Tai yra ir privalumas, ir trūkumas. Rusijoje jau 20 metų nėra pokyčių, ar tai gerai, ar blogai? Bet, manau, kad tai yra kaina, kurią apsimoka mokėti“, – sakė MRU docentas.
Bandymas anksčiau nepavyko
Pastarąjį kartą – 2018 metais – Seime nepavyko įteisinti merų kadencijų skaičiaus ribojimo. Tuomet valdantieji atmetė konservatorių parengtą ir Arvydo Anušausko pristatytą įstatymo pataisą, kuria siūlė įtvirtinti, kad meras galėtų būti renkami ne daugiau kaip dviem arba trims kadencijoms iš eilės.
Anot A. Anušausko, tokios pataisos „atvertų naujas galimybes demokratijos plėtrai ir paskatintų naujų lyderių atsiradimą“. Tačiau Seimo dauguma atmetė pasiūlymą.
Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios nuo 2023 m. gegužės 3-osios, kai baigsis dabar išrinktų merų kadencija.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
