„Vilniaus regionui atitenka beveik pusė šalies BVP. Kasmet auga Vilniaus gyventojų skaičius. Vilniaus miesto biudžetas viršija 1,5 mlrd. eurų. Ar tai yra maža savivaldybė, kuriai reikia centrinės valdžios pagalbos? Akivaizdu, kad ne. Ar sostinė yra ta savivaldybė, kuri stokoja kompetencijų (...) ir negalėtų susitvarkyti su infrastruktūros objektais? Tikrai ne“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Mano akcentas yra tai, kad Vilniaus regionas gali tokį projektą išvystyti pats, su savo pajėgumais, su savo augimo potencialu. Ir tikrai tada centrinė valdžia galėtų nukreipti dėmesį kitur. Ir tokiu būdu, visi būtų laimėtojai“, – kalbėjo ji.
Prezidento patarėjos teigimu, centrinė valdžia pirmiausiai turėtų rūpintis gynybos ir regionų atkirties klausimais.
„Šiandien centrinė valdžia galėtų daugiau dėmesio skirti turimiems rūpesčiams. Be abejo, pirmiausiai gynybai, kitų regionų atskirties mažinimui“, – sakė ji.
Kaip Eltai jau teigė Vilniaus savivaldybė, Europos Komisijos (EK) išvados dėl stadiono koncesijos sutarties, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba, laukiama jau balandį.
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijai jau ragino Vyriausybę stabdyti Nacionalinio stadiono projektą, kol nebus atliktas tinkamas jo ekonominis vertinimas.
Nuomonės, kad Vyriausybė neturėtų skirti finansavimo stadiono statyboms, laikėsi ir parlamento primininkas Saulius Skvernelis.
Tuo metu Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas sakė, kad dėl projekto statybų stabdymo bus sprendžiama tik sulaukus EK išvados.
Vilniaus savivaldybės teigimu, iš jos pusės priimti visi projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš stadiono koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.
Stadiono projekto koncesininkė yra netiesiogiai investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.
Šiuo metu projektą valdo „Baltcap“ bendrovė, tačiau gavus teigiamą EK išvadą tai leistų koncesininkės akcijas perleisti naujajai savininkei – nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“.
Jos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Kaip teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Persidalijus projekto rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
