Taip patarėja teigė paklausta apie viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusį atvejį, kai LGBT bendruomenės atstovas paskelbė emigruojantis iš Lietuvos, mat dėl savo orientacijos buvo užpultas ir sumuštas trejetą kartų.
„Tiesioginės sąsajos turbūt tarp įstatymų, kuriuos jūs turite omenyje, ir smurto taip tiesiogiai, matyt, nelabai rasime. Bet kas yra labai svarbu – bet koks smurtas yra nepateisinamas. Ir nežinau, ar buvo nustatyta, kad jūsų minimais atvejais būtent buvo smurtas dėl homofobijos, seksualinės orientacijos – šiais pagrindais. Bet koks smurtas yra nepateisinamas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė, paklausta, ar Civilinės sąjungos, ar Artimojo ryšio įstatymai galėtų užkardyti tokius smurto atvejus.
„O kalbant apie bendrai teisinį reguliavimą – prezidentas visada pasisakė, kad Lietuvoje reiktų išspręsti teisines artimo ryšio problemas. Tačiau Civilinės sąjungos įstatymas tikrai nėra tas pats geriausias būdas. Mes akivaizdžiai matome iš politinės praeities, iš visuomenės brandos ir politinės darbotvarkės. Ir šioje vietoje bet kokiu atveju institucijos turėtų labai atidžiai žiūrėti, ar tai buvo smurtas ir ar yra nustatyta, kad tai yra smurtas dėl homofobijos, dėl seksualinės orientacijos ir imtis atitinkamų veiksmų, jeigu toks poreikis yra“, – dėstė ji.
Visgi, ji tiesiai neatsakė, ar prezidentas vetuotų Civilinės sąjungos įstatymą, jeigu šiam Seime palaikymo vis tik užtektų.
„Tiesiog dar kartą galiu pasakyti, kad tikrai turėtų būti išspręstos tos teisinės artimo ryšio problemos teisinėmis priemonėmis. Ir tas gali būti padaryta. Bet tai turi būti padaryta, gerbiant mūsų Konstituciją, šeimą, santuokos vertybes“, – pažymėjo G. Nausėdos patarėja.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, vasarį išleistoje Laimos Lavaste knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ šalies vadovas išdėstė savo požiūrį žmogaus teisių temomis – konkrečiai, partnerystės klausimu. G. Nausėda aiškiai deklaravo, jog nepalaiko porą balsavimų Seime įveikusio buvusios valdančiosios daugumos inicijuoto Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Anot prezidento, tokia įstatymine iniciatyva siekiama „išplėsti per santuoką atsirandančios šeimos sampratą pažeidžiant 38 Konstitucijos straipsnį“.
Prezidentas knygoje akcentavo ne kartą sakęs, jog reikia reglamentuoti tos pačios lyties asmenų ryšį. Tačiau, anot jo, klausimas, kokiomis priemonėmis tai būtų galima padaryti.
„(…) keliantieji šį klausimą laiko mūsų Konstitucijos 38 straipsnį tuščia vieta. Man, Lietuvos Prezidentui, kurio viena iš svarbiausių prievolių yra gerbti mūsų pagrindinį įstatymą – Konstituciją, – tai yra nepriimtina“, – pažymėjo jis.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Tiesa, klausimas įveikė porą etapų – jam priimti liko tik vienas balsavimas. Grupė opozicinių konservatorių siūlo šį įstatymo projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
