Nenumaldomai artėjant 2019 m. savivaldos rinkimas portalas tv3.lt siūlo pasižvalgyti po Kėdainius.
Ilgą laiką Kėdainiai buvo vadinami Darbo partijos tėvonija, nes tai miestas, kuriame verslą ir partiją sukūrė idėjinis darbiečių žmogus – Viktoras Uspaskichas. Jis dar 1987 m. apsigyveno Kėdainiuose ir 1990 m. čia įsteigė pirmąją būsimo koncerno įmonę, o 1993 m. ėmė vadovauti „Vikondai“, kuri vėliau tapo Darbo partijos ir Kėdainių savivaldos sinonimu.
Verslui plečiantis V. Uspaskichas subūrė Kėdainiuose svarbesnius postus užimančius žmonės ir ėmė galvoti apie politinę valdžią. Vienas pirmųjų V. Uspaskicho bendražygių tapo Viktoras Muntianas, kuris besikuriant V. Uspaskichui Kėdainiuose, buvo miesto valdytojas.
Būtent V. Muntianas 1996 metais tapo koncerno „Vikonda“ viceprezidentu, o jau po metų – Kėdainių miesto savivaldybės meru. Juo išliko ir po 2000 m. savivaldos rinkimų, kuriuos laimėjo kartu su tuomete Naująja Sąjunga. Tuomet kartu su V. Muntianu, kuris tada jau buvo laikomas dešiniąja V. Uspaskicho ranka, į rinkimus ėjo visas būrys būsimų Darbo partijos narių, tokių, kaip: Nijolė Naujokienė, Virginija Baltraitienė, dabartinis Seimo narys Darius Kaminskas ar būsimas „Vikondos“ viceprezidentas Juozas Gaidamavičius.
Pats V. Uspaskichas 2000 m. Kėdainių vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas Seimo nariu kaip nepartinis Naujosios sąjungos kandidatas. 2003 m. politikas ėmė kurti Darbo partiją.
Naujai įkurta partija didžiule persvara laimėjo 2004 metų Seimo rinkimus ir kartu su socialdemokratais ėmė formuoti vyriausybę. 2004 m. Kėdainius iš Viktoro Muntiano rankų trumpam perėmė kita V. Uspaskicho patikėtinė ir Darbo partijos narė Virginija Baltraitienė. Ji mere buvo trumpai, nes netrukus tapo Seimo nare, o jos vietą mero poste užėmė kita Darbo partijos narė – Nijolė Naujokienė. Ji Kėdainiams vadovavo nuo 2005 m. iki 2011 m.
Po 2011 metų savivaldos rinkimų Kėdainių mero postas perėjo kitam Darbo partijos nariui – Rimantui Diliūnui, jo pavaduotoja tapo buvusi merė Nijolė Naujokienė.
Pasak žiniasklaidos, Darbo partijos įsigalėjimo Kėdainiuose metu nemažai sprendimų miesto savivaldybė derino su koncernu „Vikonda“, nes koncernas buvo itin artimai susijęs su svarbiausiais Darbo partijos kūrėjais ir turėjo daug komercinių interesų mieste.
Valdžios neteko, bet vilčių – ne
Drama Kėdainių valdytojus ištiko 2015 metų savivaldos rinkimų metu, kai pakeitus įstatymą pirmą kartą merą buvo galima rinkti tiesiogiai. 2015 metų savivaldos rinkimuose Darbo partija Kėdainių miesto taryboje laimėjo 13 iš 26 vietų, bet prarado mero postą.
Tiesioginiai merų rinkimai darbiečiams Kėdainiuose nebuvo sėkmingi, nors pirmame ture Darbo partijos kandidatė N. Naujokienė gavo 49,33 proc. balsų, o jai pirštinę metęs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Saulius Grinkevičius tik 27,77 proc. balsų, bet antras turas lėmė, kad surinkęs 53,49 proc. balsų laimėjo liberalas.
Šis pralaimėjimas skaudžiai smogė Darbo partijai, kurios karaliavimas Kėdainiuose buvo savaime suprantamas dalykas, ir V. Uspaskichas net pareiškė, kad tokį rezultatą buvo galima pasiekti tik agituojant prieš save. Būtent taip ir nutiko Kėdainiuose, nes su Darbo partija siejama žiniasklaida aktyviai palaikė vieną iš kandidatų ir atstūmė dalį rinkėjų.
Tokį netikėtą Darbo partijai rezultatą lėmė ir aktyvus jaunų žmonių dalyvavimas tiesioginiuose mero rinkimuose, bendruomenės „Laisvi Kėdainiai“ susibūrimas. Pralaimėjimas Kėdainiuose buvo preliudija tragiškiems Darbo partijos rezultatams 2016 m. Seimo rinkimuose.
Grįžimas – realus?
Tiesa, darbiečiams pralaimėjus savivaldos ir parlamento rinkimus įtakos mieste jie visiškai neprarado, o 2016 m. Kėdainiuose susiskaldžius Darbo partijai, dalis buvusių partiečių ėmė burtis po visuomeninių komitetų vėliavomis ir aktyviai mėgina grįžti į valdžią.
Pasak politikos apžvalgininkų, Kėdainiai 2018 m. vėl gali patekti į beveik du dešimtmečius miestą valdžiusių žmonių rankas. Į savivaldos rinkimus eina ne tik oficialūs Darbo partijos atstovai, bet ir partijai nebepriklausantys politikai, kurie prisiglaudė bent dvejuose visuomeniniuose komitetuose.
Pasak politologo Algio Krupavičiaus, Darbo partijos ar atskirų buvusių partiečių grįžimas į miesto valdžios viršūnę – įmanomas, nes po pertraukos Darbo partija ir su ja susiję, bet partijai nebepriklausantys asmenys turi galimybių gerai pasirodyti.
Kėdainiai, pasak A. Krupavičiaus, ilgą laiką buvo saugus Darbo partijos rajonas. Ši partija daug tokių rajonų neturėjo.
„Valdžia galimai grįš į Darbo partijos arba buvusių partiečių rankas, nes bendruomenėje tam tikri žmonės turėjo autoritetą, nebuvo taip, kad visi balsai buvo perkami ar vaišinami ledais ir dėl to bendruomenė buvo patenkinta“, – sakė politologas.
Jis apibendrino: „Kėdainių nevadinčiau kunigaikštyste, gal labiau tėvonija, nes daug iš ten kilusių žmonių yra ar buvo partijos nariai.
