Meras, o gal premjeras?
Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gerai žinomas ne tik laikinosios sostinės gyventojams, bet visai Lietuvai. V. Matijošaitis yra minimas ne tik kaip kandidatas į Kauno merus, jis nepaneigė, kad gali dalyvauti ir prezidento rinkimuose. Netyla kalbos ir apie tai, kad šis politikas gali užimti ministro pirmininko postą, jei dabartinis premjeras Saulius Skvernelis taps prezidentu.
Prieš tapdamas Kauno meru V. Matijošaitis buvo „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovu, verslininkas 2010 metais įkūrė visuomeninę organizaciją „Vieningas Kaunas“, o 2015 metais su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vieningas Kaunas“ laimėjo savivaldos rinkimus Kaune. Nuo 2011 metų jis yra Kauno tarybos narys, o nuo 2015 metų – laikinosios sostinės meras.
Jis yra turtingiausias Lietuvos meras, jo turto vertė perkopia 120 mln. eurų. Išrinktas į Kauno miesto merus, V. Matijošaitis pasitraukė iš verslo ir „Vičiūnų“ įmonių grupės valdymą perdavė sūnui Šarūnui. 2013 metais V. Matijošaitis tapo našliu, jo sutuoktinė Irena sunkiai susižeidė nukritusi nuo laiptų namuose, nuo patirtos kaukolės ir stuburo traumos moteris mirė ligoninėje. I. Matijošaitienė buvo tituluojama viena turtingiausių moterų Lietuvoje, jos turtas 2013 metais buvo vertimas apie 200 milijonų litų.
V. Matijošaitis gimė 1957 metais Kaune, Vičiūnuose. 1975 m. baigė Kauno Šančių vidurinę mokyklą. 1975-1980 metais mokėsi ir baigė tuometį Vilniaus inžinerijos ir statybos institutą, tapo inžinieriumi – mechaniku. Nuo 1981 iki 1991 rugsėjo dirbo Lietuvos TSR Vidaus reikalų sistemos tarnautoju ir milicininku. 1991 metais metė darbą jau tuometėje policijoje ir kartu su sutuoktine ėmėsi verslo. Jis turi du suaugusius sūnus, šiuo metu gyvena su gyvenimo drauge Loreta Stonkiene.
Iš teismo salės į mero kėdę
Garsaus Kauno advokato Gintaro Černiausko vardas dažnai girdimas žiniasklaidoje. Tiesa, paprastai kalbama ne apie jį, o apie žmonės, kuriuos jis lydi teismo salėje. Teisininkas Lietuvoje tapo žinomas po to, kai skandalingoje Garliavos įvykių byloje stojo ginti Laimutę Stankūnaitę.
Visgi advokatas nutarė pakeisti savo veiklos kryptį ir pasukti į politiką. Kauno socialdemokratai deleguoja G. Černiauską kautis dėl Kauno mero posto. Politikas šiuo metu nepriklauso socialdemokratų partijai, nors pripažino, kad anksčiau jai priklausė.
G. Černiauskas gimė 1967 metais Šilutės rajone. Vaikystę praleido Kintuose, vėliau persikėlė gyventi į Kauną. Baigė Kauno 22-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1995 metais tapo advokato padėjėju, o 1998 metais – advokatu. Nuo 2003 metų turi savo įmonę „Černiauskas ir partneriai. Advokatų profesinė bendrija“, kurią įkūrė su antra žmona, teisininke Laura.
Žiniasklaida skelbia, kad G. Černiauskas nusipirko buvusio „Achemos“ vadovo Bronislovo Lubio namą Kaune, turi šešis vaikus ir yra antrą kartą vedęs. Profesinė G. Černiausko patirtis ir klientai, kuriems jis atstovavo – įspūdingi.
Jo paslaugomis naudojosi: Šabtajus Kalmonovičius, Gintaras Petrikas, Gedvydas Vainauskas (politinės korupcijos byloje), Laimutė Stankūnaitė, manekenės Dovilės Didžiunaitytės artimieji, nukentėjusieji nuo programišių „Grožio chirurgijos“ byloje.
Universiteto ir Kubiliaus žmogus
Jurgita Šiugždinienė nuo 2017 m. gruodžio laikinai vadovavo Kauno Technologijos universitetui (KTU). Ji tapo pirmąja moterimi, užimančia tokį postą Lietuvoje.
2018 metais universiteto rektoriumi išrinkus Eugenijų Valatką, ji grįžo į universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentės pareigas. Būdama laikinąją KTU rektore pakliuvo į VTEK akiratį už laiku ir tinkamai nedeklaruotus privačius interesus.
2015 m. ji pradėjo eiti Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorės pareigas, prieš tai šešerius metus vadovavo KTU Savivaldos mokymo centrui.
2009 – 2012 m. dirbo Vyriausybėje kartu su Andriumi Kubiliumi, vadovavo Strateginio valdymo departamentui, užėmė vicekanclerės pareigas, buvo paskirta Saulėlydžio komisijos pirmininke.
J. Šiugždinienė taip pat ilgą laiką dirbo Jungtinių Tautų (JT) vystymo programoje, JT programos centre užėmė viešojo administravimo ir vietos valdymo patarėjos pareigas, teikė konsultacijas, įgyvendinant viešojo administravimo reformas tokiose šalyse kaip Afganistanas, Palestina, Tadžikija, Armėnija ar Baltarusija.
Ji gimė 1972 metais, baigė KTU, kur apsigynė bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius. Ištekėjusi, mėgsta buriuoti.
Iš Seimo į Kauną
Buvęs socialdemokratas Antanas Navakauskas šiuo metu dirba „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio padėjėju Seime ir yra šios partijos kandidatas į Kauno miesto merus.
Darbas Seime jam būtų tik laikina stotelė pakeliui į Kauno mero postą, kuris, jei pavyktų jį iškovoti, nebūtų visiška naujiena. Dar būdamas socialdemokratų gretose A. Navakauskas jau sukosi aukščiausiuose Kauno valdžios sluoksniuose.
2011 metais jis buvo paskirtas Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi, o vėliau nuverstas, kai Kauno savivaldybėje buvo sukurta nauja dauguma. 2017 metais jis buvo siūlomas ir į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, bet juo netapo.
Šiauliečio A. Navakausko biografija išties turtinga. A. Navakauskas yra dirbęs įmonės „Kauno regiono keliai“ Kauno kelių tarnybos viršininku. Jis yra buvęs ir Šiaulių rajono tarybos nariu, Aukščiausiosios Tarybos deputato J. Minkevičiaus visuomeniniu padėjėju, Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo visuomeniniu konsultantu.
Jis buvo ir Šiaulių raj. policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkas, VRM Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių skyriaus viršininkas, Lietuvos taupomojo banko vieno iš regionų vyriausiasis vadybininkas, Saugos ir inkasacijos departamento viršininkas Šiaulių regionui.
Skelbiama, kad 2002 m. kandidatas buvo Šiaulių miesto mero patarėju, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriumi, Valstybinės Saugaus eismo komisijos atsakinguoju sekretoriumi, Susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio patarėju.
Jis gimęs 1958 metais, yra įgijęs veterinaro, zooinžinieriaus išsilavinimą, o taip pat verslo administravimo bakalauro ir magistro laipsnius.
Liberalų viltis
Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas, dabartinis laikinosios sostinės vicemeras Simonas Kairys yra liberalų rinkiminio sąrašo lyderis ir kandidatas į Kauno merus. Tai jauniausias iš visų kandidatų į Kauno merus, jam – 34 metai.
2007 m. jis baigė politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, 2011 m. tapo Mykolo Romerio universiteto magistru. Yra dirbęs Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo padėjėju, Liberaliosios minties instituto projektų vadovu ir Lietuvių išeivijos instituto valdybos nariu.
Politikoje dalyvauja nuo studijų laikų, buvo Liberalaus jaunimo narys, o nuo 2008 m., Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys. 2007 m. kandidatavo į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Per 2011 m. rinkimus į Kauno miesto savivaldybę buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu. Buvo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas ir Kontrolės komiteto pirmininkas.
2015 m. antrą kartą išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, Kauno miesto vicemeras. Gimė 1984 metais Telšiuose, mėgsta žaisti krepšinį ir groti gitara. 2018 metais vedė.
Darbo partijos korta
Darbo partija Kauno miesto meru norėtų matyti savo partietį Martyną Maulę. Jis dar 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose Kaune, šiuo metu yra Darbo partijos Kauno miesto skyriaus pirmininkas.
Jis yra gimęs 1976 metais, baigęs Kauno Technologijos universitetą, dirbo vadybininku. Vedęs, turi du vaikus, mėgsta medžioklę ir sportą.
Kauno miesto mero postą taip pat norėtų užimti Lietuvos centro partijos kandidatė Rūta Andriuškevičienė, o štai Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Socialdemokratų darbo partija ir valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo kandidatų Kaune neiškėlė. Tiesa, valstiečiai remia dabartinį Kauno vadovą Visvaldą Matijošaitį.
