Pasak asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldybes neramina pastaruoju metu išaugęs skaičius siūlymų ir įstatymų pataisų, kuriomis savivaldai norima priskirti papildomų funkcijų.
„Nuo nemokamo viešojo transporto iki pavėžėjimo į gydymo įstaigas, nuo naujų paslaugų neįgaliesiems iki įtraukiojo ugdymo. Savivaldybės jų nesikrato, jei papildomos paslaugos yra svarbios gyventojams. Tačiau norint paslaugas teikti kokybiškai, jas būtina atitinkamai finansuoti, kitaip geri norai liks tik prasidėjusios rinkiminės kampanijos dalimi,“ – pranešime sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, suplanuotos reformos neturėtų gulti tik ant savivaldos pečių, nes privalėdamos skirti nenumatytas lėšas, jos turės mažinti finansavimą kitose srityse.
LSA tarybos, kurią sudaro visi 60 šalies merų, nuomone, švietimo ir sveikatos reformų kontekste būtina užtikrinti kokybišką kelių infrastruktūrą, todėl Seimui siūloma skirti 150 mln. eurų papildomų lėšų Kelių plėtros ir priežiūros programai. Taip pat – numatyti papildomus 14 mln. eurų savarankiškų socialinių paslaugų funkcijoms.
Dėl pakeistų mokyklų tinklo taisyklių bei nuo 2024 metų pradedant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą didėja ir pavežamų mokinių skaičius – Mokyklinių autobusų programai siūloma skirti papildomus 6 mln. eurų.
Anot LSA, daugiau nei numatyta lėšų reikalinga ir pacientų pavėžėjimui bei norint užtikrinti siūlomas transporto lengvatas tam tikroms tikslinėms grupėms.
LSA taryba taip pat ragina pilnai kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) netektis ir padidinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį, arba priskirti savivaldybių biudžetams visas turto nuomos pajamų mokesčio įplaukas.
