Vyriausybės sudėliotas kitų metų valstybės biudžetas savivaldybėms varo neviltį. Kalbos apie kylančią ekonomiką savivaldai sotesnio kąsnio nežada. Dar ilgesnės biudžetininkų nemokamos atostogos, dar gilesnės duobės keliuose, dar tamsesnės gatvės – tokius 2011-uosius miestams ir rajonams prognozuoja Savivaldybių asociacija, įvertinusi Seimui svarstyti pateiktą valstybės biudžeto projektą.
„Iš savivaldybių neteisėtai atimama 206 mln. gyventojų pajamų mokesčio dalis, susijusi su natūraliu ekonomikos augimu. Nors, pavyzdžiui, pristatant projektą buvo teigiama, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui 2011 m. bus lengviau gyventi, nes jam paliekama visos dėl ekonominio prieaugio padidėsiančios gyventojų pajamų mokesčio įplaukos“, – palygino Savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas.
Miestų tvarkymą tektų pamiršti
Asociacija planuoja kategoriškai nepritarti ikimokyklinio ugdymo krepšelio įvedimui. Nors teigiama, kad ši naujovė reiškia tik pinigų perdėjimą iš vienos kišenės į kitą – ikimokyklinukams ugdyti lėšos bus numatytos nebe savivaldybių biudžetuose, bet valstybės ižde, pasak R.Čapo, realiai savivaldai kitąmet gresia prarasti solidžių pajamų.
„Deja, valstybė nenusiteikusi iš savivaldybių biudžetų išimti tiek, kiek pati planuoja skirti ikimokyklinio ugdymui krepšeliui. Dėl įvairiausių subtilybių 2011-aisiais savivaldybės netektų 20,7 mln. litų, o ateityje tie praradimai, ko gero, būti daug didesni“, – svarsto R.Čapas.
Jo nuomone, jei Seimas pritars pateiktam valstybės biudžeto projektui, savivaldybės bus priverstos didinti savo įsiskolinimus verslo subjektams, taip pat ir savo įmonėms, nors 2010-aisiais jų įsiskolinimai įmonėms, palyginti su 2008 m., išaugo daugiau nei tris kartus. Be to, anot R.Čapo, savivaldybės neišvengs ekonomiškai nepagrįstų paskolų iš bankų.
Asociacijos atstovas įsitikinęs, kad kitais metais savivaldybėms bus dar sunkiau vykdyti savarankiškas funkcijas.
„Jau šiemet kai kurios savivaldybės mėnesiui ar dviem neturi lėšų atsiskaityti už šildymą, išmokėti darbo užmokesčiui. Kitąmet bus dar blogiau. Jei Seimas patvirtintų dabartinį biudžeto projektą, apie miestų tvarkymą savivaldybėms gali tekti užmiršti. Savivaldybių politikai turės pasirinkti prioritetus – ar išmokėti žmonėms jiems priklausančius atlyginimus, ar gatvę sutvarkyti, ar šviesas įjungti“, – prognozuoja R.Čapas.
Savivaldybių asociacija viliasi, kad pavyks Seimą įtikinti kitąmet atverti plačiau, nei kol kas planuojama, valstybės biudžetą.
Diržus dar veršis
Seimui svarstant, kam ir kiek kitąmet atseikėti iš valstybės kišenės, savivaldybės ieško būdų, kaip išgyventi iki šių metų pabaigos.
Panevėžio savivaldybė skaičiuoja per devynis mėnesius į biudžetą nesurinkusi 8 mln. litų planuotų pajamų. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos skylė miesto kišenėje padidės iki 10 mln. litų.
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkės Marijos Danutės Kažukauskienės teigimu, kad išgyventų miestas iki kitų finansinių metų, planuojama dar kartą peržiūrėti iždą.
„Nesurinkti 8 mln. litų iš tiesų labai daug. Teks mažinti kai kurių programų finansavimą“, – dar vieną diržų veržimąsi panevėžiečiams žada komiteto pirmininkė.
Savivaldybės skolos siekia maždaug 70 mln. litų.
Vicemerė Gema Umbrasienė pripažįsta nematanti ateinantiems metams optimizmo ženklų. Jos nuomone, pagerėjimą savivaldybės pajustų nebent 2012-aisiais.
„Šiemet atsirado tik pirmieji ženklai, kad verslas kitiems metams planuoja didesnius lūkesčius. Bet jie realizuosis ne anksčiau nei 2012 m.
Vis dėlto kalbos apie savivaldybių ar valstybės bankrotus nėra pagrįstos. Nei vienos, nei kita nebankrutuoja, jos tik priverstos dar daugiau skolintis“, – mano G.Umbrasienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
