Dėl rekordiškai praskolinto Šiaulių miesto biudžeto, drastiškai karpomi atlyginimai. „Pasiekta riba – už 600 litų neįmanoma išgyventi“, – sakė žinomas aviamodeliavimo būrelio vadovas Vytautas Steponavičius. Jis nesutiko su mažesne alga, todėl bus atleistas.
Teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovė Dalė Dargienė džiaugiasi „Aukso paukštės“ apdovanojimu, bet yra šokiruota Savivaldybės elgesio.
„Padėka“ už gerą darbą
Ilgametę Šiaulių moksleivių namų Vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovę, papildomojo ugdymo pedagogę ekspertę Dalę Dargienę šokiravo žinia, kad šiemet Šiaulių miesto savivaldybė trečdaliu kerpa jos atlyginimą.
„Mano alga mažėja tūkstančiu litų, kartu ir dirbančio vyro, kuris turi mažiau valandų – apie 500 litų. Per abu mūsų šeimos pajamos menksta pusantro tūkstančio litų“, – skaičiuoja pedagogė.
Lyg to būtų negana, iki 60 litų per mėnesį brangsta sūnaus muzikos pamokos ir treniruotės baseine, didėja išlaidos už maistą mokyklos valgykloje.
„Tai – Šiaulių valdžios „padėka“ mums už gerą darbą – neseniai sužinojome, kad mūsų vadovaujamam kolektyvui, vaikų ir jaunimo teatro studijai „Kompanija šauni“ už pastarųjų metų laimėjimus paskirta „Aukso paukštė“, – neslėpdama ironijos sakė D. Dargienė.
Savivaldybės dvaras
„Ar mes kalti, kad buvęs miesto meras Mikšys apsivogė?“, – klausė D. Dargienė. Valdžia rekordiškai praskolino miesto biudžetą, todėl šiemet tenka taupyti visoms miesto įstaigoms.
Ji stebėjosi, kad miesto valdžia žirklių griebėsi nesitardama su žmonėmis. „Tvarkosi lyg savo dvare, o juk turėtume būti bendruomenė, prieš priimdami sprendimus kalbėtis tarpusavyje“, – mano ilgametė pedagogė.
Jos nuomone, Šiaulių miesto savivaldybės sprendimas drastiškai mažinti atlyginimus neformaliojo ugdymo pedagogams prieštarauja bendrai valstybės švietimo politikai. Dabar kaip tik akcentuojama neformaliojo ugdymo reikšmė bręstančiai asmenybei. Iš aukštų tribūnų propaguojama, kad svarbios ne tik formalios mokykloje įgytos žinios, bet ir tai, kuo moksleivis domisi, ką veikia papildomai.
„Kyla įvairių minčių“
„Žinot, visokių minčių dabar kyla. Sūnus ir duktė gyvena užsienyje, gal ir mums, tėvams, reikėtų paskui juos važiuoti?“, – abejonių neslėpė D. Dargienė. Emigracijoje kad ir iš nekvalifikuoto darbo būtų įmanoma išgyventi be įtampos.
„Kol esi jaunas, supranti, kad pirma privalai padirbėti, įgyti patirties. Vyresnio amžiaus suvoki, kad laiko nebėra, kad sugrįžai į tą patį tašką, nuo kurio pradėjai ir geriau jau nebebus...“, – sako D. Dargienė.
Pedagogė prisimena, kad buvo trumpas etapas, kai gyveno žmoniškai — nebereikėjo skolintis. „Galvoji: jau tau tiek metų, jau gali truputį atsikvėpti, bilietą pas vaikus į Londoną nusipirkti be streso. Bet vėl esame stumiami į skurdą. Tai vyresniame amžiuje pasitikėjimo savimi nebesuteikia“, – nelinksmai kalbėjo pedagogė.
Jos nuomone, taupyti gali tas, kuris pakankamai uždirba pragyvenimui. „Kokius šešis tūkstančius per mėnesį gaudami galėtume pradėti taupyti“, – sako D. Dargienė. Jos nuomone, nuolatinis sąmoningas valdžios gąsdinimas krize siekiant palaužti žmones tik stumia visuomenę į depresiją.
Pribloškė grasinantis tonas
„33 metus išdirbęs su vaikais gavau raginimą raštu duoti sutikimą, kad mano atlyginimas būtų sumažintas kone perpus, – pasakoja ilgametis Šiaulių jaunųjų technikų centro aviamodeliavimo ir aitvarų konstravimo būrelių vadovas Vytautas Steponavičius. – Tiesiog pribloškė grasinantis šio raginimo tonas: per dešimt dienų privalote duoti sutikimą arba būsite atleistas pagal tokį ir tokį straipsnį“.
„Na ir susilaukiau – pamaniau. Už ką man šitaip? Už tarptautinius vaikų pasiekimus, už sąžiningą darbą?“, – prislėgtos nuotaikos neslėpė pedagogas.
V. Steponavičiaus alga ir iki karpymo buvo nedidelė – keli šimtai virš tūkstančio. Pedagogas nesutiko dirbti už 600 litų atlyginimą į rankas, todėl nuo kovo 1 dienos bus atleistas iš darbo, išmokant išeitinę kompensaciją.
„Įžeidžiantis raginimas, nesiskaitymas su dirbančiu žmogumi padėjo priimti sprendimą. Supratau, kad tai – riba. Jei sutiksiu būti gniuždomas, nebegerbsiu savęs. Juo labiau, kad už tokį atlyginimą neįmanoma išgyventi, o gyvas juk į žemę nelįsi“, – sakė V. Steponavičius.
Jam nesuprantama, kodėl Šiaulių jaunųjų technikų centro darbuotojai reikalavimus sutikti su mažinamais atlyginimus gavo lyg iš giedro dangaus – be jokio įspėjimo. Žmonės dėl to patyrė stresą.
„Mūsų kolektyvas – nedidelis, draugiškas negi nebuvo galima apie tai pasikalbėti iš anksto?“, – stebėjosi aviamodeliavimo mokytojas.
Šiaulių jaunųjų technikų centro direktoriaus Jono Vaičaičio duomenimis, be V. Steponavičiaus darbą palieka dar keturi pedagogai, todėl nebeliks aviamodeliavimo, aitvarų konstravimo, elektrifikuotų žaislų ir trasinio automodeliavimo būrelių.
Darbuotojai nerimauja, nes niekas nesako, koks likimas laukia neformaliojo švietimo įstaigų Šiauliuose. „Ar jos bus sujungtos, iškeltos ar apskritai išnaikintos?“, – klausė direktorius.
Padeda vaikų tėvai
Nors ir bus atleistas iš Šiaulių jaunųjų technikų centro, mėgstamo darbo Vytautas Steponavičius nemes. Buvusiame administraciniame Televizorių gamyklos pastate jis gaus patalpas, kuriose ir toliau, tik jau privačiai, mokys vaikus aviamodeliavimo ir aitvarų konstravimo.
„Turiu surinkęs gerą gabių vaikų grupę, o jų tėvai sutinka už būrelį per mėnesį mokėti po 50 litų“, – neslėpė neformaliojo ugdymo pedagogas.
Žinomam aviamodeliuotojui organizuoti privačias papildomo ugdymo pamokas padeda vieno iš mokinių tėvas, neimantis mokesčio už patalpų nuomą.
