Mindaugas Laurinaitis
Šiaulių miesto savivaldybė, jeigu praktika pasiteisins, parodys pavyzdį visai Lietuvai, kaip galima dirbti atsižvelgiant pirmiausia į žmogaus padėtį. Žemės savininkų, kurių sklypai apleisti arba nenaudojami, nebus skubama bausti. Pastaraisiais metais buvo praktika tokius apsileidėlius tiesiogine to žodžio prasme bausti, nustatant 4 proc. nuo žemės sklypo rinkos vertės metinį žemės mokestį. Procentas nedidelis, bet žemės mokesčio sumos už kelių hektarų sklypą neretai sunkiai įsivaizduojamos.
Mokestis prilygsta baudai
Valstybė prieš keletą metų sugalvojo, kaip kovoti su nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų savininkais, kad šie savo sklypus bent jau nušienautų ar neleistų keroti krūmynams. Savivaldybėms rekomenduota tokiems apsileidėliams nustatyti maksimalų žemės mokesčio tarifą – 4 proc. nuo rinkos vertės. Atrodytų, procentas nedidelis, bet suskaičiavus žemės mokestį, neretai susidarydavo suma, kuri ne tik vargingai gyvenančius gali nuvaryti į bankrotą.
„Jeigu žmogus už 3 hektarų žemės sklypą, esantį užmiestyje, moka nuomą 5 tūkst. litų, tai žemės mokestis 4 proc. tarifas susidarytų apie 30 tūkst. litų. Mieste centre sklypo vertė rinkoje dar didesnė, tad ir mokestis būtų didesnis – apie 70 tūkst. litų. Tokios sumos yra ne kas kita, o bauda, nors bandoma švelniai glaistyti formuluojant terminus“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas. Objektyvios priežastys Dauguma šalies savivaldybių nesukdamos galvos priėmė maksimalius tarifus, kurie leidžia papildyti biudžetą nemenkomis sumomis. Tačiau neatsižvelgiama į žmogiškąjį faktorių – kaip rodo Šiauliuose esančio Naujojo Medelyno kvartalo ir kitų žemės sklypų pavyzdžiai, neretai žmonės negali susitvarkyti savo sklypų dėl objektyvių priežasčių. O ir pačios savivaldybės neretai nerodo pavyzdžio bei savo sklypų nesitvarko. „Pačios savivaldybės turi susitvarkyti, jeigu nori bausti kitus. Juk mokiniai ima pavyzdį iš mokytojo. Be to, Seimo kontrolierius dėl Naujojo Medelyno buvo labai aiškiai pasisakęs, kad jeigu savininkas negali naudotis savo sklypu, jam žemės mokestis neturi būti skaičiuojamas. Tikėkimės, valdininkai į tai atsižvelgs“, - teigė E. Danilovas.
Keičia požiūrį
Šiaulių miesto savivaldybė, atrodo, keičia požiūrį ir neskuba krauti milžiniškų baudų žemės savininkams. Tarybos sprendimu Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui pavesta iki š. m. gegužės 1 d. sudaryti miesto teritorijoje esančių nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų sąrašą. Turint šį sąrašą, specialiai sudaryta komisija įvertins sklypus ir jeigu konkretus žemės sklypas yra apleistas dėl baustinų priežasčių, savininkui bus siunčiamas pranešimas su nustatytu terminu susitvarkyti sklypą. Tik po tokio įspėjimo nesureagavę savininkai bus baudžiami.
„Miestas buvo padalintas į septynias teritorijas, darbuotojai vyko apžiūrėti sklypų, fotografavo juos. Daug informacijos gavome iš gyventojų. Iki šios dienos yra nustatytas 31 privatus ir 7 iš valstybės nuomojami sklypai, kurie yra apleisti. Jeigu savininkai po įspėjimo nesusitvarkys, jiems bus taikomas 4 proc. tarifas“, - antradienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams situaciją pateikė Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Gagys.
Vyksta socialinis dialogas
Pasak E. Danilovo, Šiaulių miesto savivaldybė turbūt vienintelė visoje šalyje užmezgė socialinį dialogą su žemės savininkais. Į sudarytas darbo grupes ar komisijas įtraukiami ir LŽSS atstovai, probleminiai klausimai sprendžiami konstruktyviai.
„Pagal įstatymus žemės savininkus gali bausti ne tik savivaldybės, bet ir kitos tarnybos. Kokie penki prievaizdai su bizūnu laksto ir krauna baudas. Kiek girdėjau kalbant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių Gedeminą Vyšniauską, bausti reikėtų ne kiekvieną iš eilės, bet tuos, kurie neprižiūri savo sklypų ar nebaigtų statyti pastatų. Gal kitų statinių leidimai yra pasibaigę, bet savininkai yra užtikrinę, kad į statybų teritoriją niekas nepateks ir pastatas nekels grėsmės“, - teigia E. Danilovas.
„Daugiau demokratijos nei kitose savivaldybėse. Jei ši tvarka pasiteisins, gal tai bus geras pavyzdys visai Lietuvai, nes 4 proc. tarifas yra per daug skausmingas, juo labiau kad iki tol tokio didelio mokesčio nebuvo. Už kitus prasižengimus iš pradžių skiriamas įspėjimas ar mažesnė bauda ir tik už pakartotinius prasižengimus bauda didinama. Šiuo atveju už apleistą sklypą savininkas iš karto baudžiamas didžiule bauda. Mokestis turėtų būti didinamas palaipsniui, kad savininkas spėtų įvertinti ir pasiruošti – ar tvarkyti savo sklypą, ar mokėti baudą“, - kalbėjo E. Danilovas.
