Visuomeninis rinkimų komitetas „Vilniečių „Lokys“ savo sąraše galėjo pasigirti garsaus poeto Adomo Mickevičiaus provaikaičiu, Prancūzijos piliečiu Romanu Alexisu Christianu Goreckiu-Mickiewicziumi, tačiau komitetas negavo nė vieno mandato sostinės taryboje, rinkėjų nesudomino ir kiti trys – Prancūzijos, Ispanijos ir Baltarusijos – piliečiai.
Komiteto koordinatorius Zygmuntas Klonovskis teigė, kad užsienio piliečiai domisi galimybe dalyvauti savivaldoje, nes tikisi prisidėti prie jiems patiems kylančių problemų sprendimo.
„Niekam nepavyko. Užsieniečiai irgi turi problemų – biurokratinių. Galvojome, kad sudominsime (rinkėjus – BNS)“, – BNS sakė Z. Klonovskis.
Sostinės politiniame gyvenime ketino dalyvauti Kolumbijoje gimęs ir dvigubą pilietybę turintis muzikos atlikėjas Jurgis Didžiulis. Jo pasirinktas visuomeninis rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“ nelaimėjo vietų taryboje. Nesisekė ir su komitetu „Gedimino miestas“ į rinkimus ėjusiai Etiopijos pilietei, Lietuvoje gyvenančiai verslininkei Eskedar Maštavičienei – komitetas taip pat liko be mandatų.
Prie dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komandos prisijungė Urugvajuje gimęs lietuvis Rimantas Leonavičius. Kaip pats teigia, prieš aštuonerius metus į Lietuvą atvykęs, Vilniuje gyvenantis jaunas vyras taip pat siekė būti išrinktas į sostinės tarybą.
„R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ patvirtino BNS, kad R. Leonavičius po rinkėjų reitingavimo į tarybą nepatenka. Komitetas pridūrė, kad R. Leonavičius turi ir Lietuvos pilietybę.
Klaipėdos mieste rinkimuose dalyvavęs visuomeninis rinkimų komitetas „Titov ir teisingumas“ laimėjo taryboje du mandatus, tačiau sąraše dalyvavę du Rusijos piliečiai į tarybą neišrinkti. Tai BNS patvirtino sąrašo lyderis, į miesto merus kandidatavęs Viačeslavas Titovas.
Į Visagino miesto valdžią ėjo komitetas „Visaginas – tai mes“, kuriame figūravo net 6 užsienio pasą turintys asmenys iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Tačiau komiteto atstovai BNS nurodė, kad niekas iš jų nepateko į tarybą. Atstovai pabrėžė, jog visi 6 minėti komiteto nariai turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
Šiaulių mieste į rinkimus pasiryžo eiti komitetas „ŠNVOK – čia ir dabar!“, jame viena kandidatė nurodė turinti Ukrainos pilietybę. Komitetas mandatų nelaimėjo.
Užsieniečiai dalyvavo rinkimuose ne vien su komitetų, bet ir su partijų sąrašais. Po kelis tokius kandidatus turėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kai kurios kitos partijos.
VRK pateikė antradienį BNS šiuos naujausius duomenis: 2019 metų rinkimuose kandidato anketose kitos valstybės piliečiais nurodė esantys 43 kandidatai į savivaldybės tarybos narius.
Rinkimuose dalyvavo 17 Rusijos piliečių, Ukrainos – 6, Baltarusijos – 7. Taip pat savo kandidatūras kėlė po du Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos piliečius, po vieną Armėnijos, Etiopijos, Ispanijos, Italijos, Kolumbijos, Latvijos, Urugvajaus, Venesuelos ir Vokietijos pilietį.
Vilniaus ir Visagino miestuose kandidatavo po 14 užsienio pilietybę nurodžiusių piliečių.
Pasak VRK, preliminariais duomenimis, įvertinus rinkėjų suteiktus pirmumo balsus, matyti, jog užsienio pilietybę nurodę asmenys į savivaldybių tarybas nepateko.
Pirmą kartą užsienietis į savivaldybės tarybą Lietuvoje išrinktas praėjusiuose rinkimuose 2015-aisiais. Tuomet Vilniuje mandatą laimėjo Liberalų sąjūdžio kandidatas Jungtinės Karalystės pilietis Markas Adamas Haroldas.
