Portalo tv3.lt studijoje apie artėjančius savivaldybių ir tiesioginius merų rinkimus kalbėjo ir savo įžvalgomis bei prognozėmis dalijosi Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.
„Akivaizdu, kad partijoms labai svarbi savivalda, nes tai valdžios tam tikri instrumentai, kuriuos galima panaudoti“, – apie artėjančių rinkimų svarbą politinėms jėgoms pažymėjo R. Urbonaitė.
Abejoja, dėl Karbauskio svajonės
2015 m. vykusiuose savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo 136 savivaldybių tarybų narių mandatus bei iškovojo mero postus 4 savivaldybėse.
„Akivaizdu, kad ne tiek merų, kiek mes dabar turime, o 25 partijai priklausantys merai – toks mūsų uždavinys“, – tokius liepos pabaigoje vykusio LVŽS sąskrydžio metu tikslus savivaldybių rinkimams iškėlė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Ar pavyks 25 merus „sužvejoti“? Aš labai abejoju“, – valstiečių lyderio išsikelto uždavinio realumu netiki R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, sunku prognozuoti kaip valstiečiams susiklostys rinkimai, nes, praktiškai, vienu ir tuo pačiu metu vyksta 60 skirtingų rinkimų ir kiekvienoje savivaldybėje situacija gerokai skiriasi.
„Jie (red. pastab. valstiečiai) tikrai išaugins tą merų skaičių, bet kiek išaugins? Manau apie dešimt turės. Bet labai sunku prognozuoti, nes rinkėjas labai lakus, gali apsispręsti paskutinę akimirką“, – prognozavo R. Urbonaitė.
Po laimėtų 2016 m. Seimo rinkimų valstiečiai visuomenės nuomonės apklausose visada būdavo tarp dviejų populiariausių partijų. A. Ramonaitė teigė, kad, nors tradiciškai buvimas valdžioje partijoms pakenkdavo per savivaldos rinkimus, valstiečių situacija gali būti šiek tiek kitokia.
„Valstiečiai turės geresnį rezultatą, nes jie tada (red. pastab. 2015 m.) nebuvo ant bangos, gavo labai mažai. Dabar jie sustiprino bendrai savo pozicijas, jiems tai išeis į naudą“, – žvelgė A. Ramonaitė.
Tačiau, pasak profesorės, R. Karbauskio vadovaujamos partijos rezultatas būtų buvęs daug geresnis, jei savivaldos rinkimai būtų vykę iškart po Seimo rinkimų. A. Ramonaitė teigė, kad po valstiečių pergalės dar daugiau žmonių ėmė juos palaikyti, nes norėjo būti laimėtojų pusėje.
Grėsmė dvivaldystei
Nuo 2002 m. visuose iki šiol vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose daugiausiai tarybų narių mandatų iškovodavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) arba Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). R. Urbonaitei viena didžiausių šių rinkimų intrigų yra, kokį rezultatą pasieks po partijos skilimo atsigauti bandantys G. Palucko socialdemokratai.
„Klausimas, kaip pasiseks socialdemokratams, dėl to, kad turime pirmus jų savivaldos rinkimus po skilimo. Iki šiol tai buvo partija, kuri buvo įsitvirtinusi kai kuriose savivaldybėse“, – teigė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, tai bus tam tikras lakmuso popierėlis, kuris parodys, kokius „stiprius raumenis“, politine prasme, turi G. Palucko vadovaujama partija.
„Jei jie čia susilpnės, padaugės klausimų dėl 2020 metų Seimo rinkimų ir kaip partija save pozicionuos visoje partinėje sistemoje“, – samprotavo R. Urbonaitė.
Politologei nemažai klausimų kyla ir dėl konservatorių galimybių artėjančiuose rinkimuose.
„Yra savivaldybių, kur jų kandidatai į merus nėra tas geriausias variantas, ką jie galėjo pasiūlyti“, – mano pašnekovė.
Pasak A. Ramonaitės, kol kas sunku pasakyti kaip šiuose rinkimuose seksis Darbo partijai. Profesorės teigimu, ankstesniuose rinkimuose jie pasirodydavo neblogai, turėjo pakankamai stiprias pozicijas, tačiau po 2016 m. Seimo rinkimų „darbiečių“ reitingas drastiškai krito. Nors, A. Ramonaitės nuomone, daug kas Darbo partiją buvo „nurašę“, grįžus Viktorui Uspaskichui, ši politinė jėga gali atgimti.
Sunkius laikus išgyvena korupcijos skandalo šleifo persekiojamas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), kurį paliko nemažai ryškių veidų,
„Matome, kad tie, kurie buvo sėkmingi merai, laiku spruko ir sukūrė rinkiminius komitetus. Liberalams tenka vytis ir nematau jiems daug galimybių. Vien su ideologija ir vardu nelaimėsi. Liberalams bus sunku“, – samprotavo A. Ramonaitė.
Didžiausia nežinomybė Klaipėdoje
Politologės prognozuoja, kad daugiausiai šansų į antrąjį mero rinkimų turą sostinėje išeiti turi dabartinis miesto vadovas Remigijus Šimašius ir buvęs meras Artūras Zuokas. Pagal rinkėjų apklausas trečią ir ketvirtą vietą turėtų užimti Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir konservatorių iškeltas kandidatas, buvęs Ūkio ministras Dainius Kreivys, šiuos du kandidatus skiria labai nedidelis procentas.
Pasak A. Ramonaitės, Kaune turėtų laimėti dabartinis miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis. Tačiau politologė pastebėjo, kad jo pašonėje auga potencialiai grėsminga konkurentė.
„Tėvynės sąjungos kandidatė (red. pastab. Jurgita Šiugždinienė) gana stipri. Dabar apie laimėjimą kalbėti anksti, bet galima auginti, susigrąžinti pasitikėjimą. Kaunas tradiciškai buvo dešiniųjų miestas, todėl galima kalbėti apie kitus rinkimus“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
R. Urbonaitės teigimu, Klaipėdoje išsiskiria keturi stiprūs kandidatai: su visuomeniniu rinkimų komitetu į rinkimus einantis dabar uostamiesčio mero postą užimantis Vytautas Grubliauskas, Liberalų sąjūdžio kandidatas Simonas Gentvilas, konservatorių atstovė Agnė Bilotaitė bei valstiečių iškeltas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algirdas Vaitkus.
Pasak politologes, apklausos lyg ir sufleruoja, kad miesto vadovu trečią kartą taps V. Grubliauskas, tačiau kas jam mes iššūkį antrajame ture, kol kas sunku pasakyti.
„Jeigu reikėtų lažybose bandyti daryti statymą, labiau, nedaug, bet labiau, galvočiau, kad V. Grubliausko oponentas bus A. Vaitkus“. – prognozavo R. Urbonaitė.
Portalas tv3.lt primena, kad savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 3 d. Antrasis tiesioginių merų rinkimų turas vyks kovo 17 d.
