Rūta Lankininkaitė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nuo sausio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionams grąžinti istoriniai dalinių pavadinimai – Dragūnų, Husarų ir Ulonų. Šių sausumos batalionų kariai ne tik dalyvauja tarptautinėse misijose, tačiau ir budi taikos meto užduočių operacinėse pajėgose.
Husarų, Dragūnų ir Ulonų padaliniai Lietuvos kariuomenėje atsirado XVI–XVII amžiuje, pavadinimus išlaikė tarpukariu, prieš dvidešimt dvejus metus pavadinti Motorizuotaisiais pėstininkų batalionais.
Todėl Sausumos pajėgoms istorinių pavadinimų grąžinimas, pasak kariškių, itin svarbus, nes tai tradicijų tąsa. O tradiciją batalionus vadinti pagal kavalerijos rūšį turi daugelis užsienio šalių.
„Tai visų pirma yra pasakymas, kad Lietuvos kariuomenė egzistuoja ne 20 metų, ne 90 metų, bet savo istoriją skaičiuoja šimtmečiais. Ulonai turėjo tokią taktinę paskirtį – kuo greičiau atsirasti mūšio vietoje, atsirasti reikiamu metu. Platesne prasme, ulonai buvo pasienio apsaugos vienetai“, – aiškina Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas plk. ltn. Mantas Paškevičius.
Alytaus kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai tarnauja NATO štabuose, dalyvavo keturiose tarptautinėse misijoje –Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Irake ir Afganistane. Ulonų kareivinėms Alytuje suteiktas prieš penkerius metus Afganistane žuvusio bataliono kario Arūno Jarmalavičiuas vardas.
„Afganistane prasidėjus misijai 2003 metais, pradėjome vykdyti savarankišką misiją. Tai buvo kaip svarbiausias mūsų batalionui išbandymas 2007, 2008 metais PAG-7, 2012 m. – PAG-15. Tai yra tos misijos ,kur Alytaus kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas dalyvavo savo pilnąja sudėtimi ir pasirodė tikrai neblogai“, – sako Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ryšių su visuomene skyriaus viršininkas vyr. ltn. Donatas Suchockis.
„Visų pirma tai yra profesinio tobulėjimo arba savęs įvertinimo profesinėje prizmėje klausimas. Kur tu matai save, gali lyginti su pasaulio partneriais ir matyti savo realią vietą, kur reikia pasitempti“, – tvirtina plk. ltn. M. Paškevičius.
Sausumos pajėgų kariai taip pat pasirengę prireikus operatyviai reaguoti į galimas grėsmes, ekstremalias situacijas Lietuvoje. Šiemet apie 700 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karių kartu su Jūros, Oro ir Specialiųjų pajėgų kariais budi Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose.
„Taikos meto užduočių operacinės pajėgos yra skirtos reaguoti į karines ir nekarines grėsmes Lietuvos Respublikoje. Į suvereniteto pažeidimus, į valstybės sienos sustiprinimo užduotis, pagalbą civilinei administracijai ekstremalių situacijų atveju. Mes esame aukštesnėje parengtyje nei kiti vienetai, mes turime būti pasirengę pirmieji reaguoti į grėsmes“, – teigia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono badas plk. ltn. Giedrius Anglickis.
Iš Dragūnų bataliono, įsikūrusio Klaipėdoje, suformuotas šiemet budinčių Taikos meto operacinių pajėgų štabas. Be budėjimo Lietuvoje šios pajėgos gali būti pasiųstos NATO ir ES kovinėms grupėms padėti likviduoti tarptautines krizes.
