„išgaudė ne tik žuvėdrų ir kirų jauniklius, bet sunaikino paskutines upinių ir mažųjų žuvėdrų dėtis ir sunaikino kiaušinius. Ir šiuo metu saloje nebeliko nei žuvėdrų, nei kirų, gi rdėti viena kita raudonkojų tulikų pora, kirlikai, praskrenda pempės, bet kolonijos neliko“, – pasakoja ornitologas Eugenijus Drobelis.
Tokia gamtos mylėtojams tragiška žinia dalinasi ornitologas, apžiūrėjęs Nemuno salą ties Lipliūnais. Pasak jo, panaši situacija ir kitose paukščių pamėgtose salose.
Šiemet Lietuvoje siaučiant hidrologinei sausrai, Nemunas virto tokiu sekliu upeliu, kad į vidury upės esančias salas nusidriekė kone takai nuo pat kranto. O čia kur buvę kur nebuvę ir plėšrūnai pajuto lengvą grobį. Štai ir ornitologai fiksuoja, kaip ilgauodegė rudoji drąsiai bidzena į salą. Greičiausiai pajutusi žmogų stabteli, apsidairo ir nuskuodžia puotauti.
„Nusekus vandeniui, lapės paprasčiausiai pereidavo iki Nemuno vidurio salos ir išnaikino visą koloniją, matosi net išrausti urvai, jos ieškojo vabzdžių, ne tik paukščių – matosi kiaušinių daug sunaikintų, plunksnų paukščio“, – sako ornitologas Gediminas Petkus.
Į vandens nebeapsuptas salas ėmė brautis ir pramogų ieškantys žmonės, trikdydami paukščių ramybę.
„Ir žmonės ateina į salas, kartais net atvažiuoja su keturračiais, išvažinėja visą koloniją , ar su palapinėmis, su baidarėmis, žvejai ateina žvejoja ir tiesiog žmonė snepiktybiškai nepamtydami, nes tų kiaušinukų, kartais ant žvyro jie sudėti ir taip sunaikina“, – sako ornitologas Marius Karlonas.
Ornitologai pastebėjo, kad pražuvus pirmosioms dėtims, žuvėdros dar bandė perėti antrą kartą. Tačiau ir čia ne visoms pavyko sėkmingai.
„Kartais bando antras dėtis dėti vėl bado perėti , kaip šiais metais vyko dėl sunaikinimo Vilkijoj įsikūrė, vėl išsiskaidė kolonija per aplinkines salas. Upinių, mažųjų žuvėdrų lyginant su dvidešimt metų atgal, kai buvo pradėti intensyvesni tyrimai šių paukščių populiacija sumažėjo beveik du kartus – dėl buveinių degradavimo, dėl klimato kaitos, dėl nepastovaus oro, vandens lygio svyravimo“, – pasakoja M. Karlonas.
Ornitologai stato informacinius ženklus prie salų, kad atėjūnai žinotų, jog čia įsikūrę reti paukščiai – mažosios žuvėdros, upinės žuvėdros, bei su jomis sutariantys kiti sparnuočiai.
Specialiai prašo ten nesilankyti perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Žuvėdros kiaušinius deda tiesiog ant žvyro, tad joms pastatomos štai tokios stoginės, kad paukšteliai galėtų pasislėpti. Ornitologai pora kartų per metus apžiūri salas – tvarko mažųjų žuvėdrų apskaitą. Šiemet skaičiai nedžiugina
„Penkis mažųjų žuvėdrų jauniklius ir vieną išsiritusį, ir vienas kiaušinis šalia buvo“, – teigia ornitologas Mindaugas Kirstukas.
Tad bandant apsaugoti žuvėdras ir didinti jų populiaciją, specialiai pilamos ir štai tokios dirbtinės salos ir net įrengiami plaustai.
„Žuvėdroms – mažosioms, upinėms reikia pagalbos, jos kuriasi specifinėse vietose, salose, atvirose salose, jos jautriai reaguoja į vandens lygį. Todėl ir pilamos dirbtinės salos, kad kylantis Nemuno vanduo jas neužlietų iki tam tikro aukščio yra pakeliamos“, – sako G. Petkus.
Tačiau žuvėdroms salos turi būti atviros, tad būtina prižiūrėti, kad neužželtų. Tad ieškoma ir savanorių, kurie galėtų padėti sutvarkyti salas, paruošti jas saugiam paukščių perėjimui.
Mažųjų, upinių žuvėdrų bei kitų vandens paukščių pamėgtų natūralių salų Nemune suskaičiuojama 11, jau dabar yra supiltos 3 dirbtinės salos, o per artimiausius metus ketinama jų suformuoti dar bent 15.
