Prokurorai patikėjo versija, kad, sustabdžius pavedimus „Snoro“ banke, atlikta Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus firmai reikalinga operacija – atsitiktinumas.
Pabandė paklausti
Pernai lapkričio pradžioje skelbta, kad valstybės nacionalizuoto, o vėliau bankrutavusio „Snoro“ banko indėlių portfelis sudaro per 6 mlrd. litų. Akcininkams pasakyta, kad už jų akcijas bus atlyginama įvertinus banko turtą. Indėlininkai norėdami atsiimti savo pinigus būriavosi prie nebeveikiančių bankomatų ar klientų aptarnavimo skyrių. Jiems mandagiai aiškinta, kad reikia turėti kantrybės, palaukti. Vis dėlto ne visiems reikėjo taip vargti.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius bandė per prokurorus aiškintis, ar Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnaus Gedimino iš dalies valdomai įmonei pinigų atgavimo procesas nebuvo neteisėtai supaprastintas.
Iš Generalinės prokuratūros 2012 metų liepos 12 dienos sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą:
Laimutė, Adolfas, Raisa ir kiti
Generalinės prokuratūros prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus atliktas tyrimas rodo, kad Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnui Gediminui tereikėjo nusiųsti pasiuntinukus prie vieno iš „Maximos“ prekybos centrų ir perduoti atitinkamus popierius. Kad viskas būtų teisėta.
Administratorius Neilas Hunteris Cooperis, turbūt pasitaręs su teisininkais, rado būdą ir reikalą pamaloninti Gedimino firmą 600 tūkst. litų. Jie 2012 metų sausio 6 dieną buvo pervesti iš „Snoro“ specialiosios sąskaitos į bendrovės „Novatersa“ sąskaitą.
Kaip liudytojas apklaustas Liudas Masolas, nuo 2003 metų dirbęs „Snoro“ Vilniaus filialo vykdomuoju direktoriumi, prisimena „Novatersa“ akcininką G. Degutį, o kito akcininko neprisimena – juk ne visi yra Seimo pirmininkės sūnūs. Ir ne visų verslo planais taip susirūpinta 2011 metų lapkričio 16 dieną, kai valstybės institucijos sustabdė „Snoro“ veiklą.
Apie tai, kas nutekino spaudai informaciją apie numatoms pareigūnų akcijas prieš „Snorą“, iki šiol kuriamos legendos, aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai tariamai dėl to išvaryti iš darbo ir eina į politiką. O tuo metu, kaip liudija neeilinę firmą, neeilinę dieną aptarnavusi vadybininkė Laimutė Raibienė, viskas vyko esą beveik įprastai ir nuostabos nekėlė.
Kaltų nėra
Gausybė klaidų prokuroro atsakyme Seimo nariui A. Butkevičiui nestebina. Net banko administratorius ten įvardijamas tai Cooperiu, tai Kooperiu. Juk darbas nervingas, pavardės iškilios.
Pats G. Degutis, kaip dera pagal žanro taisykles, mažai ką atsimena. Jo samdytas komercijos direktorius Adolfas Reimeris taip pat pasakoja, kad 2011 metų lapkričio 16 dienos datuotas prašymas banko vadybininkei buvo įteiktas diena anksčiau, nes neva visiškai atsitiktinai su ja pavyko susitikti Vilniaus Ukmergės gatvėje esančiame prekybos centre. Sėkmės teorija patikėti priverstas buvo ir prokuroras. Jis nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstama veika esą nebuvo padaryta.
Apie „Snoro“ įtartinas operacijas portalas balsas.lt ir kita žiniasklaida rašė ne vienerius metus. Premjeras Andrius Kubilius, kuris, kaip galima spėti, dažnokai bendrauja su partijos bendražyge I. Degutiene, galėjo ir perspėti, kad šios sūnus suka verslą su nekokia kompanija, nes paskui juk viešai irgi daug įdomaus aiškino.
„Mes sužinojome (apie „Snoro“ padėtį – aut. past.) po Lietuvos banko valdybos sprendimo skelbti moratoriumą, nušalinti banko vadovybę, paskirti laikinąjį administratorių ir siūlyti Vyriausybei nacionalizuoti banką“, – sakė premjeras A. Kubilius 2012 metų balandį.
Premjeras taip pat sakė: „Snoras“ realiai kažin ar galėjo būti vadinamas tikru banku. Iš to, kas šiandien jau žinoma, aiškėja, kad tai greičiausiai buvo labiau nusikalstamų finansinių operacijų įstaiga.“
Atvejai, kai dokumentai neva visiškai atsitiktinai perduodami prekybos centruose, čia, matyt, omenyje neturimi.
Prokuroro verdiktas aiškus – belieka palaukti, ką apie lygesnius tarp lygių pasakys rinkėjai.
