Parlamentaras Saulius Stoma pernai priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą gyventojams patiems pasirinkti karšto vandens tiekėją laiko keliančia gyventojų sumaištį bei didžiulį nepasitenkinimą ir siūlo ją atšaukti. Tokią pataisą parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Pasak S. Stomos, karšto vandens vartotojai verčiami iki balandžio 1 dienos priimti kolektyvinius sprendimus, kurių jie nesupranta. Biurokratai nesugeba paaiškinti, kuo nauja tvarka bus geresnė, tačiau kainuos ji brangiau, o žmonės patirs nepatogumų dėl skaitiklių keitimo ir jų priežiūros bei rodmenų kontrolės.
"Siūlau nedelsiant stabdyti dar neprasidėjusią reformą, kol ji nesukėlė liūdnų pasekmių", - sako S. Stoma.
"Dabar galiojančiame įstatyme tarsi skelbiama pasirinkimo laisvė, tačiau realiai didžioji dalis vartotojų už karštą vandenį bus priversti atsiskaitinėti ne vandens, o šilumos tiekėjams. Šalto ir karšto vandens skaitikliai priklausys skirtingiems tiekėjams. Tai neracionalu ir aptarnavimo, ir kainos požiūriu. Todėl ir savivaldybėms siūlau susilaikyti nuo lėšų švaistymo, priverstinai kuriant naują vandens skaitiklių priežiūros verslą, kai tokia veikla jau užsiima tai pačiai savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė", - teigia S. Stoma.
Jo teigimu, pernai priimtas įstatymas sudarė sąlygas veikti karšto vandens tiekimo tarpininkams tuose daugiabučiuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte. Kartu buvo panaikintas pigiausias karšto vandens apsirūpinimo be tarpininkų būdas. "Tačiau akivaizdu, jog įsigyti paslaugą be tarpininkų yra pigiau ir skaidriau, todėl šią tvarką reikia sugrąžinti", - sako S. Stoma.
Energetikos ministerijos teigimu, gyventojams pasirinkus karšto vandens tiekėją, šilumos įmonės turės priprasti dirbti kitokiomis sąlygomis - šildymo sezonui pasibaigus karšto vandens tiekėjai praras galimybę už karšto vandens nuostolius atsigriebti "gyvatuko" mokesčiu. Jei vartotojas iki balandžio 1-osios nepasirinks karšto vandens tiekėjo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, karšto vandens tiekėju taps šilumos tiekimo įmonė.
Pagal Šilumos ūkio įstatymą yra trys karšto vandens tiekimo būdai. Pagal pirmąjį karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo. Su juo atsiskaitoma pagal bute įrengto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis + pastovus "gyvatuko" mokestis + apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.
Pagal antrąjį šaltas vanduo perkamas iš geriamo vandens tiekėjo, o šilumos energija jam pašildyti - iš šilumos tiekėjo. Su kiekvienu tiekėju atsiskaitoma atskirai pagal įvadinius apskaitos prietaisus už visą name suvartotą produktų kiekį.
Yra ir individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius - dujas, elektrą, kietąjį kurą.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nuomone, tiek pirmasis, tiek antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdai yra geri, jei visi kaimynai yra sąžiningi, laiku deklaruoja suvartotą karštą vandenį, skaitikliai yra prižiūrėti ir techniškai tvarkingi.
Pastebėtina, kad dauguma apskaitos prietaisų sumontuoti prieš keliolika metų ir niekada netikrinti, todėl gali būti, kad jie veikia neteisingai. Be to, pridėjus nesąžiningų kaimynų veiksmus (skaitiklio rodmenys klastojami ar apskritai nedeklaruojamas sunaudoto karšto vandens kiekis), vartotojams sąskaitos skirtumas gali būti ne keli, o net keliasdešimt litų.
Energetikos ministerija pritaria teiginiui, kad abu būdai yra geri, bet atkreipia ypatingą dėmesį į išlygą <...jei visi kaimynai yra sąžiningi, laiku deklaruoja suvartotą karštą vandenį, skaitikliai yra prižiūrėti ir techniškai tvarkingi...>. Dėl to nesant šių dviejų sąlygų antrojo karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimas gali būti nenaudingas vartotojui.
Jeigu vartotojai pasirenka pirmąjį karšto vandens tiekimo būdą, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens apskaitą.
Gyventojai gali pasirinkti arba paprastus karšto vandens apskaitos prietaisus, arba karšto vandens apskaitos prietaisus su nuotoliniu duomenų nuskaitymu.
Ministerija pritaria VKEKK nuomonei, kad, pasirinkus prietaisus su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, duomenys bus realūs ir neiškraipyti, dėl to visi vartotojai duomenis deklaruos laiku ir negudraudami. Tačiau įsirengus prietaisus su nuotoliniu duomenų nuskaitymu reikės mokėti ir aptarnavimo mokestį.
Abiejų tipų apskaitos prietaisų metrologinės patikros laikotarpis yra vienodas - 4 metai.
Jei vartotojas iki balandžio 1-osios nepasirinks karšto vandens tiekėjo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, karšto vandens tiekėju taps šilumos tiekimo įmonė, nepasirinkus apskaitos prietaisų pagal jų tipą, pasirinkimo teisė pereis karšto vandens tiekėjui.
