„Balsas.lt” kalbina Tautos prisikėlimo partijos rinkimų sąrašo lyderį Saulių Stomą apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus.
- Pirmasis klausimas gana banalus: kodėl einate į Europos Parlamentą? Dabar dažnai kalbama, kad tai „tuščia“, nieko nesprendžianti institucija, pagaliau mažai kas supranta, kaip funkcionuoja EP. Esate žinomas visuomenėje žmogus, ar nesate taip vadinama „sąrašo puošmena“ tam, kad būtų pritraukti rinkėjai? Kitaip tariant, ar rimtai ruošiatės dirbti Europos Parlamente?
- Jūsų klausime yra didelė dalis tiesos. EP pagal dabartinę Europos valdymo struktūrą yra keistas darinys. Jo galios gerokai mažesnės nei nacionalinių parlamentų, institucija labai priklausoma nuo Europos Komisijos bei ES Tarybos. Neįsigaliojus Lisabonos sutarčiai, EP netgi neturi įstatymų leidimo iniciatyvos teisės.
Pasakysiu tiesiai šviesiai: dabartinis Europos Parlamento veikimas yra antidemokratiškas. Todėl man atrodo yra prasmė ten „eiti“. Šiuo metu visoje Europoje kyla ES atsinaujinimo skatinimo banga. Ši banga man patinka. Mes, lietuviai, turime progą prisidėti prie šios kylančios bangos. Veiktume kartu su Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Čekijos konservatoriais, kurie šiuose rinkimuose pasisako prieš ES biurokratizavimą bei pernelyg didelį centralizavimą. Už laisvų ir lygių tautų Europą.
Mūsų šalies didžiosios partijos apie tai visiškai nekalba, pasitvirtinusios didžiųjų Europinių partijų padiktuotas programas. Pavyzdžiui Tėvynės Sąjunga yra pasitvirtinusi Europos Liaudies Partijos programą ir net nepasistengė jos individualizuoti, pritaikyti mūsų sąlygoms. Dar blogiau su Socialdemokratais, nes jų EP Socialistų frakcijos patvirtinta programa mano požiūriu yra kenkianti tautų suverenitetui.
Norisi, kad ir iš Lietuvos Europos Parlamente būtų keletas žmonių, kurie galėtų pasipriešinti biurokratizmui, centralizmui ir bandymui ES paversti biurokratų imperija.
- Tuomet logiškai išplaukia kitas klausimas – jei EP nedemokratiškas, reiškia, nevisiškai demokratiška ir ES. Bent jau, kaip sukurta struktūra. Ką daryti?
- Taip. Tačiau mes pasisakome už tai, jog ES yra reikalinga, buvimas joje yra naudingas Lietuvai. Tiesiog atėjo laikas imtis reformų. Norėčiau vykti į Briuselį, užnugaryje turėdamas Lietuvos visuomenę, kuri nori atsinaujinimo. Šis atsinaujinimas neturėtų atvesti į ES subyrėjimą, tačiau į tobulesnį funkcionavimą.
Šiandien trys ES institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Taryba yra vadinamos „bermudų trikampiu“. Jame demokratija dingsta kaip laivai tikrajame Bermudų trikampyje. EK pasiūlyti teisės aktai „apveliami“ įvairiais kompromisais, todėl kartais net sunku numatyti jų pasekmes. Todėl šalys narės juos labai įvairiai interpretuoja.
- Ar galėtumėte pasakyti keletą kertinių dalykų, ko reikėtų imtis, ką daryti?
- Pasiūlymus esame pateikę savo programoje. Taip pat stipriai remiuosi Didžiosios Britanijos konservatorių nuostatomis, kurie ruošiasi išstoti iš Europos liaudies partijos ir su bendraminčiais kurti atskirą frakciją. Pirmiausia mes sakome, jog Europa turi likti nacionalinių valstybių Europa. Daugiau teisių Briuseliui atiduoti nebegalima. Valstybės turi turėti pakankamai galių, turi būti išlaikytas subsidiarumo prncipas. Tačiau kai kuriuos klausimus geriau spręsti bendrai. Pavyzdžiui, reikalinga vieninga energetikos politika, tarptautinių finansinių institucijų vieninga kontrolės politika. Kad išvengti tokių krizių, kokią pergyvename dabar.
Tačiau yra daug sričių, į kurias Briuselis kištis neturėtų. Pavyzdžiui, moralės traktavimo klausimai. Kiekviena šalis turi savo kultūrą ir tradicijas, Briuselis neturėtų diktuoti, koks turėtų būti mūsų požiūris į gėjų partnerystę ar homoseksualių asmenų santuokų legalizavimo klausimą. Tai turi spręsti pačios šalys narės, remiantis savo kultūriniu supratimu.
- O kaip bus su vieninga ES užsienio politika?
- Užsienio politika yra sudėtingas dalykas. Gerai, kai pavyksta pasiekti vienybę vienu ar kitu klausimu. Tačiau gilėjant ES centralizacijai mes matome, kad toną diktuoja kelios didžiosios ES valstybės. Pirmiausia Prancūzija ir Vokietija. Vieninga ES užsienio politika galėtų būti pasiekiama tik konsensuso, bendro sutarimo pagrindu. Turėtų būti labiau atspindėti mažųjų ES valstybių interesai. Lietuva turėtų laikytis Didžiosios Britanijos, Lenkijos, kai kurių Skandinavijos valstybių užsienio politikos krypties Europos Sąjungoje. Ši kryptis – į decentralizaciją.
- Tokiu būdu, jūs pasisakote ir prieš Lisabonos sutartį, kurioje mažesniųjų šalių teisės ir kompetencijos yra mažinamos?
- Taip, ši sutartis labiau centralizuoja Europą. Britanijos konservatoriai, kurie gaus daug vietų EP, bei galimai savo valstybėje perims valdžios vairą iš valdančiųjų leiboristų, pasisako prieš Lisabonos sutartį ir netgi įsipareigoja surengti referendumą.
Lietuvai Lisabonos sutartis nėra didžiausia blogybė. Procesas jau yra pakankamai nukeliavęs pirmyn. Didžiausia blogybė būtų toliau tęsti šią tendenciją link dar didesnės centralizacijos. Šį procesą metas stabdyti. Tik tada galima būtų kalbėti apie tolesnę ES plėtrą į rytus.
- Kitas klausimas kaip tik apie tai. Savo blog‘e esate rašęs apie ES atvirų durų politiką. Teigiate, kad būtina priimti visas šalis, atitinkančias vakarietiškus demokratijos standartus. Jūs ir dabar esate šios nuomonės?
- Taip. ES turi plėstis tiek, kiek pretendentės tenkina demokratijos kriterijus. Tokiu atveju, procesas vyktų iš lėto, tačiau užtikrintai. Taip kada nors ateityje ES pagrindu galėtų susiformuoti Jungtinės Pasaulio Valstybės. Tačiau jos liktų atskiromis valstybėmis, turinčiomis bendrus principus. Jungtinės tautos išgyvena krizę, nes organizacijoje dalyvauja valstybės su įvairiomis ideologijomis. Tokiu būdu galėtų vykti liberaliosios demokratijos pasaulyje sklaida. Šiuo metu vyksta liberaliosios demokratijos pasaulinė revoliucija. Ir ji pasibaigs pasaulio susivienijimu. Nesvarbu kada tai įvyks. Procesas turi vykti iš lėto. Pirmiausia, mes turime pasivyti Europos pragyvenimo vidurkį, po to jungsis Balkanai ir kitos šalys.
- Esate Seimo narys, kandidatuojantis į Europos Parlamentą. Ar jums neatrodo, kad yra šiek tiek nesąžininga prieš rinkėjus nebaigus kadencijos kandidatuoti į EP?
- Manau, kad tai yra neteisinga tiems Seimo nariams, kurie yra išrinkti vienmandatėse apygardose. Tokių yra nemažai. Ten žmonės rinko savo konkrečius atstovus, be to, tai susiję su papildomomis išlaidomis naujiems Seimo narių rinkimams. Žmonės bus apvilti. Tačiau gali kandidatuoti tie, kurie yra išrinkti pagal partijų sąrašus. Toks esu aš, o vienmandatėje apygardoje Seimo rinkimuose užėmiau garbingą antrąją vietą.
- Dabar Lietuvoje dažnai kalbama apie oligarchijos keliamas grėsmes. Jog Lietuvą valdo įvairios įtakos grupės, klanai, „valstybininkai“, tačiau niekas jų nenori įvardinti. Gal jūs galite įvardinti konkrečiai?
- Jūs jau vieną grupuotę įvardijote. Ši grupė ir toliau sėkmingai veikia, nors valdžia ir pasikeitė. Lietuvos atstovai Briuselyje galėtų geriau padėti tvarkytis su monopolijomis. Šioje vietoje mums reikalinga Briuselio, ES institucijų pagalba. Tačiau, pasikartosiu, Briuselis neturėtų tapti „antrąja Maskva“.
- Esate rašytojas, publicistas, eseistas, kitaip tariant, „laisvųjų profesijų“ atstovas. Ar nenuobodu dirbti Seime, juo labiau Europos Parlamente?
- Politika iš dalies taip pat yra kūrybinė veikla. Čia taip pat nedirbi 8 val., o vakare galvoji apie kažką kita. Tai yra gyvenimo būdas. Man politika – kūryba. Europos Parlamente politikas patenka į aukštesnę lygą. Ten atsiveria dar didesnės erdvės tobulėjimui. Netgi dalyvaudamas šioje rinkimų kompanijoje jaučiuosi labiau sustiprėjęs ir matau, ką galiu padaryti visos Europos kontekste.
- Pažiūrėjau jūsų blog‘ą, anksčiau rašėte daugiau ir dažniau.
- Taip. Dėl to prisiimu didelę kaltę. Esu nuvylęs savo skaitytojus, nes žadėjau, kad rašysiu ir toliau pakankamai aktyviai. Tačiau darbų gausa neleidžia rašyti pakankamai dažnai. Dirbdamas Europos Parlamente, tikiuosi blog‘ą padaryti aktyvesnį. Man gaila, kad dabartiniai mūsų atstovai EP nesugeba atnešti žinios, ką mes veikiame Europoje. Mažai kas domisi europarlamentarų darbu, jų niekas nekontroliuoja, taip pat ir jų didžiulių išlaidų. Mūsų partija įsipareigojo būti skaidriems ir kontroliuoti bei viešinti parlamentines išlaidas. Kiekvienas centas bus deklaruojamas, išlaidos bus skelbiamos internete.
- Mano paskutinis klausimas kaip tik apie jūsų paminėtas parlamentines išlaidas. Kartais žmonėms atrodo, kad europarlamentaro išlaidos neproporcingai didelės. Kalbama, kad dalis kandidatų siekia mandato būtent dėl galimybės prasigyventi, gauti gerą atlyginimą. Ką jūs galvojate?
- Jūs teisus. Esmė ne per didelis atlyginimas, o didžiulės lėšos, skirtos vadinamajai „parlamentinei veiklai“. Kiek žinau, vienas europarlamentaras gauna apie vieną milijoną litų biurų išlaikymui, kelionėms ir kitoms parlamentinėms išlaidoms. Kai nėra skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės, tie pinigai paleidžiami vėjais.
- Neseniai EP balsavo dėl parlamentinių išlaidų viešumo, mūsų septyni europarlamentarai balsavo prieš.
- Tai yra gėdingas faktas. Mes raštu pasirašėme, kad balsuosime už absoliutų viešumą.
- Ačiu už pokalbį.
