Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį paviešino informaciją, kurioje pripažįsta „MG Baltic“ grėsme nacionaliniam saugumui ir detaliai aprašo koncerno įtaką atskiriems politikams, politinėms partijoms, valstybės institucijoms ir teisėsaugai.
„MG Baltic“ įmones kuruojantis Raimondas Kurlianskis daugelį metų bendradarbiauja su koncerno įmonėse dirbančiu T. Dapkumi, ilgainiui tapusiu „MG Baltic“ vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybė pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir/ar šantažo įrankį“, - rašoma VSD išraše.
Pripažino T. Dapkų pažįstantis jau seniai
S. Skvernelis naujienų agentūrai BNS patvirtino pažįstantis ir formaliai susitinkantis su koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos grupės žurnalistu T. Dapkumi. Jis patikino nepatyręs jokio spaudimo iš žurnalisto ar koncerno dėl priimamų sprendimų.
„Žurnalistą aš pažįstu nuo labai senų laikų, kada jis dar buvo radijo žurnalistas o aš buvau nelabai aukšto rango pareigūnas. Saugaus eismo tematikomis prasidėdavo, bendraudavome su žurnalistu“, – BNS trečiadienį teigė S. Skvernelis.
„Aš tikrai nenorėčiau, kad būtų padaryta taip, kad žurnalistas taptų visos šios istorijos ašimi. Bent man atrodo, kad tai ne visai objektyvu ir tikslu. Kiek matau pagal tą informaciją, kuri yra dabar pateikta, natūralu, kad jis veikė (koncernui – BNS) ir kitaip, matyt, veikti negalėjo, nes yra koncernas žiniasklaidos priemonės savininkas“, - pripažino S. Skvernelis.
Jo teigimu, jiedu susitikdavo ir jam būnant vidaus reikalų ministru, ir ėmus vadovauti Vyriausybei. Pats T. Dapkus VSD paviešintą medžiagą vadina „beprecedente šmeižto kampanija“.
Iškėlė abejonių
Tačiau dėl T. Dapkaus ir premjero santykių abejonių kilo dviem konservatoriams. Savo „Facebook“ paskyroje Seimo narė Rasa Juknevičienė sakė pati gerai pažįstanti T. Dapkų ir teigė, jog saugumas pateikė ne visą informaciją. Ji stebėjosi, kodėl pažymoje nėra informacijos apie T. Dapkaus vaidmenį, skiriant S. Skvernelį generaliniu policijos komisaru, nes „jis tiesiog degė idėja ir noru, kad Skvernelis būtų paskirtas“.
Konservatorius Andrius Kubilius savo „Facebook“ paskyroje taip pat pastebi, kad S. Skvernelis taip ir neatsakė į klausimą, apie ką kalbėdavo su T. Dapkumi per savo susitikimus.
„Apie ką su Dapkumi, su kuriuo susitiko daug kartų, galėjo kalbėtis Lietuvos Respublikos Premjeras, taip ir lieka neaišku. O juk T. Dapkaus veiklą tiria NSGK (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – aut. past.), apie T. Dapkų VSD rašo savo pažymose“, - „Facebook“ rašė A. Kubilius.
Tiesa, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė pastebi, kad būtų keista, jei opoziciniai konservatoriai nepasinaudotų proga politinėje kovoje sukritikuoti valdančiuosius.
Pastebėjo išskirtinai teigiamus komentarus
Tuo tarpu MRU docentas Virgis Valentinavičius pripažįsta seniai pajutęs nebūdingai teigiamą T. Dapkaus požiūrį į S. Skvernelį įvairiose laidose šiam dar nebūnant generaliniu policijos komisaru.
„T. Dapkus visada pasižymėjo daugybe įvairių kontaktų policijoje, teisėsaugoje, tarp prokurorų, teisėjų ir panašiai. Jis viešai sako, kad jis dirba su kontaktais. Bet visada būdavo sunku suprasti, kodėl jo požiūris į vieną ar į kitą teisėsaugos pareigūną yra labai teigiamas ar labai neigiamas. Aš neįžvelgdavau racionalių, logiškų paaiškinimų tam“, - tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
Kritiškai V. Valentinavičius vertina ir S. Skvernelio pasisakymą ketvirtadienį, kad VSD išplatinta pažyma atskleidžia, jog švarios tik trys valdančiosios politinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija.
„Jis, mano manymu, padarė didelę klaidą šiuo pareiškimu, nes pažyma pati savaime vertinga, ji atskleidžia labai rimtas gilumines politinės sistemos problemas. O čia valdančiosios partijos atstovas, premjeras ir akivaizdus kandidatas į prezidentus iš principo iš karto politizuoja visą procesą. Jis paverčia tai rinkimų kovos elementu. Ir tada tokiu būdu ta pažyma, jos reikšmė yra labai devalvuojama ir nuvertinama“, - sakė MRU docentas.
Veikė per informacijos mainus
R. Urbonaitė nesiima spekuliuoti S. Skvernelio ir T. Dapkaus santykių klausimų, pabrėždama, kad trūksta platesnių premjero ir žurnalisto paaiškinimų.
„Mes turime tiktai S. Skvernelio pareiškimą, kad taip, jis pažįsta ir jie yra kalbėjęsi, panašu, ne kartą, aptarinėję politinius reikalus. Manau, tam tikri informacijos mainai galėjo vykti. Kokia tai informacija, apie ką kalbėta – labai sunku pasakyti“, - tv3.lt sakė R. Urbonaitė.
Vis tik ji mano, kad T. Dapkus veikė pagal informacijos mainais paremtą modelį.
„Bet informacija informacijai nelygi. Ta informacija galėjo būti netikra, iškraipoma. Visi tokiu būdu, žaisdami šituos žaidimus, galėjo užsiimti vieni kitų apgaudinėjimu, siekdami asmeninės naudos. Tai tikrai galėjo užsižaisti. Panašu, kad jis buvo ne tik informacijos rinkėjas, bet galėjo ja naudotis tam, kad gautų dar daugiau informacijos“, - kalbėjo politologė.
Įtaka įvairiose institucijose
Portalas tv3.lt primena, kad VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse, VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas D. Mockus, buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, valdybos narys R. Raulynaitis.
