Iki 2012-ųjų spalio 1 d. elektros energiją gamino ir bendrovės „LESTO“ skirstomiesiems tinklams pardavė 89 saulės elektrinės. Nors metų pradžioje jų buvo tik 23. Dabar išduota daugiau kaip 11 tūkst. galiojančių išankstinių techninių sąlygų atskiroms saulės elektrinėms prijungti. Itin didelis susidomėjimas saulės energetika leidžia daryti prielaidą, kad ateityje saulės elektrinių skaičius augs geometrine progresija.
Aukšta kaina
Bendrovės „LESTO“ atstovas Ernestas Naprys pabrėžė, kad didelį susidomėjimą saulės energetika lėmė naujai išleistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, sudaręs palankias sąlygas tokių elektrinių (ypač mažųjų – iki 30 kW galios) plėtrai.
„Kitos kilusio ažiotažo priežastys – reguliatoriaus nustatyti patrauklūs elektros energijos supirkimo tarifai, taip pat ir atpigusios saulės jėgainių technologijos. Taip pat iki 30 kW įtampos elektrinės prie elektros skirstomojo tinklo prijungiamos paprastesne tvarka“, - pasakojo E. Naprys.
Šiuo metu saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). 2011 m. tarifai buvo nustatyti pagal pikinę elektros galią: iki 100kW - 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kWh iki 1MW - 1,56 Lt/kWh, o nuo 1MW - 1,51 Lt/kWh. Tačiau šiais metais itin patrauklias supirkimo kainas nuspręsta šiek tiek sumažinti.
Iki 100kW galios elektrinėse – nuo 1,33 iki 1,44 Lt/kWh, o visose kitose nustatytas bendras tarifas – 1,04 Lt/kWh. Tačiau akivaizdu, kad sumažinti tarifai nenumalšino verslių lietuvių entuziazmo. Apie tai kalba prieš tai minėti skaičiai. Maža to, reikia nepamiršti, kad valstybė užtikrina teisę 12 metų gauti fiksuotą supirkimo kainą. O vienas asmuo gali statyti neribotą kiekį saulės elektrinių.
Kaip elgsis valstybė?
Bendrovės „Via Solis“, kuri konsultuoja žmones visais klausimais susijusiais su saulės elektrinėmis, direktorius Rimvydas Karoblis įvardijo kelias kilusio saulės elektrinių bumo priežastis: „Pirmiausia, valstybė pasiūlė patrauklias investavimo galimybes. Lietuvoje nėra daug galimybių pasireikšti versliems žmonėms. Tačiau atsiradus bangai, visi stengiasi plaukti pasroviui. Tas pats anksčiau buvo su benzino ar dujų degalinėmis. Verslių žmonių Lietuvoje nėra daug, todėl esami greitai užpildo finansiškai patrauklias nišas.“
Anot jo, žvelgiant iš socialinės pusės, žmonės turi užsiėmimą bei galimybę užsidirbti. „Visa tai yra labai gerai. Žmonės užsitikrina pensiją. Sumoka valstybei mokesčius. Kalbant apie atsinaujinančią energetiką visada yra svarbu pabrėžti socialinę aplinką“, - sakė R. Karoblis.
Tačiau saulės elektrinių bumą derėtų pažvelgti ir iš kito kampo. „Atviras klausimas, ar valstybei naudinga tokia rėmimo politika? Visi supranta, kad nustatyti itin dideli elektros energijos supirkimo tarifai, tačiau niekas nesitikėjo tokio žmonių aktyvumo. Todėl gali būti pakeista supirkimo kaina, nepaisant įsipareigojimo 12 metų išlaikyti fiksuotą tarifą. Tam reikėtų keisti teisės aktus atgaline data. Bet ar tai nesugriaus pasitikėjimo valstybe? Šiuo metu nėra priežasčių nepasitikėti duotais pažadais“, - pabrėžė R. Karoblis.
Anot jo, pakeitus teisės aktus atgaline tvarka, kiltų didelis nepasitenkinimas. Tada greičiausia prasidėtų teisminiai ginčai, kurie neaišku kur nuvestų. „Kodėl valstybė turi remti atsinaujinančius energetikos šaltinius? Atsakymas paprastas: šiuo atveju remiami tie asmenys, kurie investuoja. Jiems leidžiama užsidirbti. Todėl atsiranda daug nepriklausomų energijos šaltinių, kurie nebus priklausomi nuo žaliavų kainų kilimo, infliacijos ar kitų veiksnių. Tokių elektrinių veikimo laikotarpis 20-30 metų, todėl galima kalbėti apie ilgalaikes perspektyvas“, - pridūrė R. Karoblis.
Balsas.lt pašnekovas teigė, kad šiuo metu galiojančiuose įstatyme pasigendama tęstinumo: „Turime skatinimo programą, kuri itin patraukli. Bet tolesni žingsniai nėra numatyti. Kas bus, kai elektrinė atsipirks, ar tas žmogus toliau gamins elektrą? Ar tą darys efektyviai? Todėl turėtų būti įpareigojimas, kad ta energija būtų gamina dar bent 10 metų po to, kai investicijos atsipirko.“
Šiuo metu įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo kainuoja nuo 140 tūkst. iki 180 tūkst. litų. Nors prieš metus ta kaina buvo gerokai aukštesnė. Ateityje greičiausia saulės elektrinės pigs dar labiau. R. Karoblis atskleidė, kad 30 kW jėgainė per metus optimaliu atveju leidžia uždirbti apie 40 tūkst. litų. „Šioje srityje jokių ribų ar lubų nėra. Iš tikrųjų saulės elektrines galima palyginti su automobilių pramone. Jos ateityje taps įprasta buitimi. Bus statomi aktyvūs pastatai. O saulės elektrinių skaičius keisis geometrine progresija. Dar šių metų pavasarį visi skeptiškai žiūrėjo į tai, o šiandien įrengtų saulės elektrinių skaičiai kalba patys už save“, - perspektyvas minėjo R. Karoblis.
Trumpai apie bendrą tvarką
Elektrinės prijungimo paraiškos pateikimas yra vienas pirmųjų žingsnių siekiant įsirengti saulės jėgainę ir ją prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų. Vėliau klientai gavę technines prijungimo sąlygas vertina savo galimybes, projektuoja, gavę visus leidimus įsirengia elektrines, kurios tuomet prijungiamos prie elektros tinklo.
Saulės elektrinės prijungimo procesas yra sudėtingas ir kiekvienu atveju yra skirtingas, kadangi skiriasi keliami reikalavimai ir sąlygos priklausomai nuo prijungimo vietos. Trumpai nusakant saulės elektrinių iki 30 kW prijungimo procesas būtų toks:
1. Kliento prašymas LESTO išankstinių sąlygų gavimui, 2. LESTO išankstinių sąlygų parengimas, 3. Klientas gavęs sąlygas skaičiuoja ir vertina, 4. Kliento prašymas Energetikos ministerijai dėl leidimo plėsti gamybos pajėgumus gavimo, lygiagrečiai pateikiamas prašymas ir bendrovei LESTO dėl informacijos pateikimo Energetikos ministerijai apie generuojamos galios trūkus ir ribojimus susijusius su planuojama prijungti elektrine, 5. Kliento prašymas LESTO dėl projektavimo sąlygų gavimo, 6. LESTO parengia projektavimo sąlygas, 7. Klientas pagal gautas projektavimo sąlygas savo lėšomis organizuoja prijungimo projekto parengimą, 8. Projekto derinimas su LESTO ir kitomis institucijomis, 9. Klientas pasirašo su LESTO prijungimo paslaugos sutartį. Prijungimo paslauga iki 30 kW teikiama nemokamai, kaip nustatyta Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme. Nemokamai įrengiami tinklai iki nuosavybės ribos su gamintoju, 10. LESTO vykdo prijungimo paslaugą, 11. Klientas, įsirengęs elektrinę, gauna Valstybinės energetikos inspekcijos išvadą, kad elektrinė atitinka jai keliamus reikalavimus, 12. Klientas iš Energetikos ministerijos pagal atskirą prašymą gauna leidimą gaminti elektros energiją, 13. Klientas su LESTO pasirašo elektros energijos pardavimo sutartį.
Komentaras. Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis.
- Dėl norinčių įsirengti saulės elektrines antplūdžio ketinama keisti nustatytą tvarką. Ar galėtumėte pakomentuoti, kokie įstatymo pakeitimai rengiami?
- Energetikos ministerija yra parengusi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kurie buvo pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Jais siūloma mažąsias, iki 30 kW, saulės elektrines įtraukti į bendrą įstatyme nustatytą kvotą šios rūšies elektrinėms.
- Ar per visą saulės elektrinių bumą teko susidurti su piktnaudžiavimo atvejais?
- Energetikos ministerija išduoda leidimus vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Jei prašymas pateikiamas tinkamai ir pridedami visi reikiami dokumentai, ministerija išduoda leidimą.
