Kalbėti apie socialinį teisingumą Lietuvoje tas pats, kaip apie bananų auginimą. Nes valdžios atstovai metų metus stengėsi, kad tų pačių socialinių grupių žmonės turėtų skirtingas sąlygas kabintis į gyvenimą. Diskriminuojami visi gyventojai – jaunos šeimos, pensininkai, ligoniai, dar turintys namus ar netgi įsigiję televizorių. Ekspertai pripažįsta, kad diskriminavimas, vykęs per visą nepriklausomybę, veši ir dėl politikų kvailumo, ir dėl nenoro padėti žmonėms.
Saulė Lietuvoje šviečia skirtingai
Daugybė įstatymų Lietuvoje, priimtų ar pakeistų per nepriklausomybės dvidešimtmetį, iki šiol vadinami diskriminaciniais. Mat net ir tų pačių socialinių grupių atstovams jie turi skirtingas pasekmes. Vieni dėl to tampa labiau mylimi valstybės, kitiems tenka taikytis su posūnio ar podukros dalia.
Smūgis tėvams
Pakeista motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka į neviltį įstūmė daugelį jaunų šeimų. Mat susilaukusiems vaikų iki 2010–ųjų liepos 1–osios iki šiol pirmaisiais motinystės (tėvystės) atostogų metais mokama 100 proc. buvusio atlyginimo, o antraisiais – 85 proc. Pagal pakeistą tvarką, po šių metų liepos 1–osios išėjusiems auginti vaiko tėvams pirmaisiais metais bus skiriama 90 proc., antraisiais – 75 proc. buvusios algos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi ir dar tobulesnį įstatymą – jei Seimas pritars, naujagimių susilaukusieji po 2011–ųjų liepos 1–osios bus dar labiau nuskriausti. Nes jie privalės rinktis – arba vaiką auginti tik vienus metus ir gauti 100 proc. buvusio uždarbio, arba dvejus ir pirmaisiais gauti 70, o antraisiais – vos 40 proc. dydžio pašalpą.
Šiluma – nevienoda
Pagal rudens pradžioje Seimo pratęstą PVM lengvatą šildymui, šilčiau gali gyventi tik tie asmenys, kurie naudojasi centralizuota šildymo sistema. Jiems bus taikomas 9 proc. PVM tarifas. Tačiau žmonėms, kurie šildosi kūrendami malkas, dujas ar kitą kurą, liks 21 proc. tarifas. Nors Seimo opozicijos atstovai pastebėjo šį “nesusipratimą", o Ekonomikos komitetas lengvatas pasiūlė suvienodinti, valdančiųjų atstovai tvirtina, kad žmonės ims piktnaudžiauti, bei pasiūlė palikti viską taip, kaip yra. Kol Seimas svarsto šią koliziją, ne centriniu šildymu besinaudojantys žmonės toliau skriaudžiami.
Pirkai būstą – pats kaltas
Dar gerokai prieš būstų kainų augimo bumą valdžios atstovai buvo įtvirtinę nuostatą, jog žmonės, ėmę paskolą būstui, gali susigrąžinti dalį Gyventojų pajamų mokesčio, t. y. bankui mokamų palūkanų sumą neskaičiuoti pajamomis (pvz., ėmusiems apie 200 tūkst. litų paskolą kasmet grįžta per 1000 litų). Tačiau nuo 2009–ųjų pradžios lengvata atšaukta – nuo sausio 1–osios ėmę paskolas nebegali susigrąžinti nė lito sumokėtų mokesčių. Tačiau kiti laimingieji, “suspėję" su įstatymu, galės susigrąžinti mokesčius iki baigs mokėti paskolą, net jei tai truks dar 30 ar 40 metų. Tiesa, lygiai taip pat mokesčius galėjo susigrąžinti asmenys, iki 2009–ųjų pradžios pirkę ne brangesnius nei 4000 litų kompiuterius, taip pat sumokėję už studijas (nesvarbu, ar bakalauro, ar magistro, ar kurias nors kitas) universitete. Liko kelios apribotos lengvatos – mokesčius susigrąžinti žmonės gali už gyvybės draudimo įmokas, už įmokas į pensijų fondus, taip pat ir už pirmąsias studijas (t. y. bakalauro).
Dvigubi standartai
Seimo narys Kęstutis Daukšys pažymėjo, kad valdančiųjų tvirtinimai, jog jei lengvatos būtų taikomos masiškai, būtų sukčiaujama, yra absurdas, kuriuo norima pateisinti atsiradusią socialinę nelygybę.
„Valstybė šiandien sugeba pardavinėti ūkininkams dyzeliną su sumažintu akcizu ir kažkaip niekas nesiskundžia, kad yra sukčiaujama. Tai lygiai taip pat būtų galima padaryti ir su butais bei namais. Būtų galima nustatyti pagal plotą normą, kad galima lengvatinėmis sąlygomis įsigyti tiek ir tiek malkų, ir viskas. Dabar lengvata subsidijuojami tik šilumininkai", – sakė jis.
K.Daukšys taip pat pripažino, jog ir paramos naujai įsigijusiems būstą nutraukimas yra ne kas kita, o piliečių diskriminacija.
„Tai irgi labai negerai, nes vieni turi galimybes susigrąžinti mokesčius, kiti ne. Kaip ir šilumos atveju, skirtumai veikia tuo pačiu metu. Juk tuo metu leista bankams pigiai skolinti ir žmonėms buvo siūloma lengvata, kad jie skolintųsi dar labiau. Dabar, kai atėjo sunkmetis, tai šitokią palūkanų naštą žmonėms užmetė, o ir bankai nebeskolina. Nelygybė yra didžiulė", – tvirtino opozicijos atstovas.
Renovuotis nebesveika
Vyriausybė, dar prieš penkerius metus žmonėms įpiršusi namų renovaciją, tuo metu siūlė puikias sąlygas: valstybė finansuodavo 50 proc. projekto vertės. Tačiau nuo 2009–ųjų tvarka pasikeitė – žmonėms pasiūlytas vos 15 proc. indėlis. Didžiausiais valdžios nuomonių kaitos įkaitais tapo tie, kurių brangiai kainavusios paraiškos dėl būsto renovacijos buvo pradėtos rengti, tačiau nespėtos patvirtinti iki 2009–ųjų rugpjūčio 1–osios. Jie, neturėdami galimybės rinktis, privalėjo kišenėse skubiai rasti papildomų pinigų dėl 35 proc. sumažintos valstybės paramos, nors dar bent prieš kelias savaites anksčiau “reikalus" sutvarkę žmonės buvo paremti puse renovacijos sumos.
Našliai – skirtingi
Našliams ir našlėms netekties skausmas taip pat kompensuojamas nevienodai. Dėl daugybę kartų keistų įstatymų šiuo metu Lietuvoje našlių pensijos svyruoja iki dviejų kartų. Pavyzdžiui, už iki 1995 sausio pirmosios mirusius sutuoktinius vyras arba žmona vidutiniškai gauna 65,88 lito. Tokių asmenų Lietuvoje yra per 82 tūkst. Tiesa, dar didelė dalis žmonių našlių pensijos negauna, nes jų sutuoktinis tuometiniu valstybės požiūriu turėjo per menką darbo stažą arba našliui (našlei) iki pensijos buvo likę daugiau nei 5 metai. Jei žmogaus sutuoktinis miręs tarp 1995 sausio 1–osios ir 1997 liepos 1–osios, jo vidutinė našlių pensija jau siekia 110,23 lito (18 tūkst. žmonių). 126 tūkst. asmenų, tapę našliais po 1997 liepos 1–osios, šiuo metu gauna 70,95 lito.
Dirbti negalima
Dar 2009–ųjų pabaigoje valdantieji priėmė pensijų karpymo įstatymą, kuris palietė visus pagyvenusius Lietuvos žmones bei apsuko Vyriausybės politiką 180 laipsnių kampu. Mat išėjusiesiems į užtarnautą poilsį pensijos buvo sumažintos iki 12 proc., o tiems, kurie dar dirba, – iki 70 proc. Nors prieš tai, trūkstant darbo jėgos, pensininkai buvo raginami dirbti, pagyvenusieji masiškai išvaryti ilsėtis.
Supriešino visuomenę
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė tvirtino, kad taip įteisinta socialinė nelygybė ne tik nuskriaudė daugumą žmonių, bet ir supriešino visuomenę.
„Našlių pensijos Lietuvoje visiškai nesutvarkytos. Nes visame pasaulyje žmonės apskritai gali pasirinkti, kurią pensiją nori gauti – savo ar mirusio sutuoktinio. Nors jie remiasi pasauliniais pavyzdžiais, šiuo atveju nežiūri, kaip yra kitur. Visas biudžetas nėra orientuotas į socialinius reikalus, nuskurdinti žmonės dar labiau skurdinami. Aišku, labai neteisinga, kad našlių pensijos skirtingos. Jos turi būti arba suvienodintos, arba leista žmonėms pasirinkti, kokią pensiją jie nori gauti", – piktinosi G.Makarevičienė.
Anot jos, dar prieš kelerius metus, kai dėl masinio jaunimo bėgimo iš Lietuvos trūko darbo jėgos, valdžia pensininkų maldavo eiti dirbti.
„Ne kartą pati sulaukiau skambučių, prašymų, gal yra pensininkų, kurie gali dar dirbti. Dabar matome, kuo jiems valdžia atsilygino. O jei žmogus pensiją užsidirba, turi ją ir gauti. O kiek jis uždirba – jo reikalas, juk jis moka mokesčius. Dabar žmonės tik skurdinami, o valdžiai visai nesvarbu. Jie vieną kartą sulauks didžiulio sprogimo", – neabejojo G.Makarevičienė.
Serga ne taip pat
Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo seno ne visiems pacientams skiria vienodą dėmesį, tai yra dalį jų diskriminuoja. Lietuvoje veikia kelios prevencinės ligų programos, tik nemokamai jos prieinamos ne visiems. Pavyzdžiui, nemokamai pasitikrinti, ar neserga gimdos kaklelio vėžiu, gali tik moterys nuo 25 iki 60 metų, krūties vėžiu – nuo 50 iki 69 metų. Vyrai prostatos vėžį be pinigų gali nusistatyti tik jei yra ne jaunesni nei 50 ir ne vyresni nei 75 metų. O štai dėl širdies ligų bei kraujotakos nemokami tyrimai – tik 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Esą jaunesni žmonės serga rečiau, o senesniais rūpintis, matyt, nebeapsimoka: nei jie BVP kuria, nei mokesčius moka.
Brangs televizoriai
Vyriausybė paskelbė, jog nuo 2012–ųjų spalio 29–osios Lietuvoje bus išjungta analoginė antžeminė televizija – žmonės bus priversti pereiti prie skaitmeninės. Tad senesni televizoriai, neturintys skaitmeninių imtuvų, neberodys nieko. Kad jie veiktų, teks įsigyti specialų priedėlį. Vyriausybė sukruto bei priėmė sprendimą teikti iki 200 litų kompensacijas priedėliams įsigyti mažas pajamas gaunančioms šeimoms ar vienišiems žmonėms. Parama bus pradėta teikti nuo 2012 m. kovo 1 d. ir truks iki 2012 m. lapkričio 30 d. Tiems, kurie nuspręs nelaukti “televizijos pabaigos" ir įsigis (ar jau įsigijo) priedėlius anksčiau, valdžia kompensacijų neduos.
Sprendimas – daug kalbėti
Aušrinė BURNEIKIENĖ – Lygių galimybių kontrolierė:
Dėl našlių ir dėl būstų paskolų – tokio pobūdžio skundų mes negavome. Bet našlių pensijos – jos apskritai diskutuotinos. Mano nuomone, gali būti valstybės fiksuota pagalba visiems vienišiems asmenims. Nes kuo geresnis žmogus, jei jis buvo vedęs? O kuo blogesnis, jei jo niekas neėmė, nenorėjo? Žinoma, čia irgi nelygybė. Dėl šildymo – tai labai rimtas dalykas, esame atlikę didžiulį tyrimą, mūsų pasiūlymams Seimo Ekonomikos komitetas pritarė. Kalbėta apie tai, kad kompensuoti reikėtų ne tik išlaidas už kurą, bet ir už šildymo įrangą.
Ekonominė krizė lėmė daugybę teisės aktų priėmimų, kuriais bandyta pataisyti biudžeto surinkimą, pagerinti ekonominę situaciją, bet kurie demoralizuoja pačią visuomenę, nes tai kerta per žmogaus teises ir pažeidžiamiausias socialines grupes. Tai pensijos, motinystės išmokos. Juk jaunos šeimos turėjo viltį, kad jau galės gimdyti vaikelius ir gauti atlyginimo dydžio išmokas. Bet sukeltas vajus, kad motinos – vos ne galvažudės, didesnių nusikaltėlių Lietuvoje nėra, po to atėjo ir daugybė įstatymų pakeitimų. Net du kartus dėl krizės nuskriausti ir pareigūnai. Jiems sumažinti ir darbo užmokesčio koeficientai, ir pensijos.
Pirmoje eilėje – ekonomika, finansai, paskutinėje – žmogaus teisės. O ką mes galime padaryti – galime teikti savo rekomendacijas. O socialinę grupę galime suprasti labai plačiai. Pavyzdžiui, negalime kištis į tai, jei labiau valstybės pamylėti būtų aklieji, palyginti su kurčiaisiais. Atsakymas vienas – netylėti. Net jei tai neatrodo, kad tai – mūsų kompetencija, galime pasakyti šiokią tokią savo nuomonę.
Kaltas politikų kvailumas
Romas LAZUTKA – profesorius, socialinių mokslų daktaras:
Kai politikai nori ką nors pakeisti, kai mato, kad tai, jų nuomone, buvo klaida, priima įstatymą, kuris galioja tik į priekį. Bet blogai, kai klaidos taisomos drastiškai keičiant tvarką iškart, o ne taikant švelnų kelerių metų perėjimą. Lietuvoje labai trūksta socialinio teisingumo. Kiek pastebiu, šnekama apie klaidas, padarytas dėl turto grąžinimo, apie sovietmečio palikimą, o to, kad neteisingi sprendimai priimami šiuo metu, nenorima pastebėti. Ir tie sprendimai susiję su politikų neišmanymu, jie priima sprendimus nesigilindami į kai kuriuos dalykus.
Blogiausia, kai įstatymai keičiami staiga, netikėtai, žmonės su tuo negali susitaikyti. Pavyzdžiui, dėl dirbančių pensininkų – žmonės juk mokėjo mokesčius, todėl pensija nėra pašalpa. Galima palyginti su tuo, kad žmogus susimoka už prekės pateikimą ir jos negauna arba gauna ne tai, už ką mokėjo. Bėda, kai nėra sukurta normali pensijų sistema, todėl per krizes įvykus staigiems pertvarkymams, žmonės nukenčia.
Konstitucinis Teismas jau dėl 2000–aisiais sumažintų pensijų pasisakė prieš tai, kad jos sumažintos ir tiems, kurie tuo metu jau gavo pensijas. O dėl sumažinimo į priekį – teismuose būtų sunku laimėti. Bet tai ne teisiniai, o jau teisingumo dalykai. Tarkime, dėl našlių pensijos – jei vyras mirė prieš naujuosius, mokama viena pensija, jei keliomis dienomis vėliau – jau kitokia.
Vis dėlto Lietuvoje žmonės, kuriems sąlygos yra palankesnės, linkę tylėti, o tie, kuriems nepalankios, nukreipia pyktį į politikus, bet ne į tos pačios socialinės grupės geriau gyvenančius atstovus. Tik tas pyktis mažai kuo padeda.
Ignas JAČAUSKAS
