2015 m. biudžete krašto apsaugai skirtos lėšos padidintos trečdaliu ir sudaro 425 mln. Eur. Beje, Valstybės gynimo taryba šalies gynybai skirtas lėšas kitąmet siūlo didinti 150 mln. Eur. Vis dėlto, didėjant pinigų srautui krašto apsaugai srautui, eilinių karių profesionalų algos nepakilo nė cento.
VšĮ „Karių teisių gynimo centro“ duomenimis, vidutinis žemiausios grandies eilinio kario atlyginimas šiuo metu siekia apie 600 Eur į rankas (arba apie 780 Eur neatskaičius mokesčių). Tuo metu, kaip skelbiama 2014 m. Policijos veiklos ataskaitoje, mažiausiai uždirbančių policijos pareigūnų vidutinė alga per mėnesį siekė apie 927 Eur (neatskaičius mokesčių): iš jų pirminės grandies pareigūnai per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 764 Eur (587 Eur į rankas), vidurinės ir aukštesniosios grandžių pareigūnai – apie 1 006 Eur (764 Eur į rankas).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (2015 m. II ketvirčio duomenimis) vyresnysis specialistas, vyresnysis tyrėjas vidutiniškai per mėnesį (neatskaičius mokesčių) uždirba 1 039 Eur, jaunesnysis specialistas – apie 821 Eur, vyresnysis pasienietis – apie 682 Eur.
Ragina nusiimti rožinius akinius
VšĮ „Karių teisių gynimo centro“ generalinis direktorius Laimonas Jakas tikino, kad algos kariams profesionalams turėtų būti padidintos 20-25 procentais.
„Ypatingai yra laikas didinti ne generolų, ne pulkininkų atlyginimus, o didinti būtent nuo eilinio, jaunesnio eilinio, vyresnio eilinio, seržanto atlyginimus, tai yra šitų karių, kurie gauna ir taip mažas pajamas, lyginant kiek jie ištarnauja. Nes vidutiniškai statistiškai apie 20 procentų yra viršvalandžių kiekvienam kariui, bet už tai nemoka.
Taigi, būtinas kėlimas bent 20-25 procentais esamo atlyginimo. Pavyzdžiui, jeigu dabar į rankas gauna 2000 litų, tai profesionalios tarnybos kariui turėtų būti mokama apie 2400-2500 litų arba apie 740 eurų į rankas“, – portalui tv3.lt kalbėjo L. Jakas.
Karių atstovas neslėpė besistebintis apie karinės tarnybos patrauklumą nuolat kalbančios KAM vadovybės elgesiu.
„Mažiau čia reikia į tas parodas važinėti, [...] tuos „Boxerius“ (pėstininkų kovinė mašina – tv3.lt) žiūrėti. Kas tą „Boxerį“ vairuos? Koks motyvuotas karys jį pilotuos, transportuos, kurą pils ir šaudmenis kilnos? Nes šiandien žemesnės grandines karių motyvacija yra žemiau vidurkio. Reikia pripažinti, kad ministerija, prezidentė rožinius akinius užsidėję, šauktinius prišaukėme ir galvoja, kad viskas bus puiku. Ne, nebus puiku, nes moralė nepakito“, – piktinosi L. Jakas.
Pasak „Karių teisių gynimo centro“ vadovo, KAM turėtų susimąstyti ir apie profesionalių karių socialines garantija, lengvatas.
„Karių kuro, važiuojant į darbą, išlaidos yra nedengiamos. Kuro išlaidas taip pat galėtų dengti, nes kai kurie generolai, pulkininkai važinėja su tarnybinėmis mašinomis, o kariai, kurie kaip tik tris kartus mažesnes algas gaudami, privalo pirktis kurą.
Kariai nori išlaikyti šeimos vientisumą. Konstitucija saugo šeimą, o šiuo atveju Krašto apsaugos ministerija šeimas tik ardo, nes vyras ar moteris, kurie vien kelyje į darbą sugaišta apie 3 valandas, 8-9 ar 10 valandų ištarnauja, poilsiui lieka 8 valandos, 2 valandos lieka nusiprausti, pavalgyti. Praktiškai ministerija visiškai tuo nesirūpina“, – komentavo pašnekovas.
Teisybės ieškos teisme
L. Jakas taip pat priminė, kad kariai yra pasipiktinę prieš kelis metus krašto apsaugos ministro Juozo Oleko siūlymu priimta įstatymo pataisa, kuria kariams profesionalams uždrausta dirbti papildomus darbus. Jis priminė, kad kariams nesąžiningai daroma išimtis, mat kitiems statutiniams pareigūnams papildomai uždarbiauti tebėra galima.
„Mūsų biudžetas skylėtas, o kariai laisvalaikiu galėtų dirbti, kad ir IT specialistu ar kitur dirbti ir pridurti pinigų. [...] Leidus kariams papildomai užsidirbti, migracija iš tarnybos į užsienį sumažėtų“, – aiškino „Karių teisių gynimo centro“ generalinis direktorius.
„Kodėl neleidžia kariams antrą darbą turėti, galiu pasakyti. Antrą planą turėdamas karys negalės būti presuojamas, kad bus išspirtas iš kariuomenės ir kokio vaduko telefoninio pokalbio metu neįvykdys neteisėto įsakymo, kurio įrodyti negalės, o jeigu jis nevykdys, jį persekios“, – pasakojo L. Jakas.
Karių atstovas teigė tikintis, kad verdiktą dėl sprendimo kariams uždrausti dirbti papildomą darbą dar turės tarti Konstitucinis Teismas, į kurį jau esą yra kreiptasi.
Kiek kils algos – neaišku
Portalo tv3.lt kalbintas krašto apsaugos ministras J. Olekas teigė, kad KAM planuoja didinti žemiausios grandies eilinių karių atlyginimus, tačiau, kiek jų algos galėtų kilti, neįvardijo.
„Didėjant ir vidutiniams atlyginimams, ir minimaliai algai, be abejo, kad turi reaguoti kariai, ypatingai tie kariai, kurie tik pradeda tarnybą, tai jų atlyginimas turi būti tam tikra prasme konkurencingas rinkoje. Tai mes ten turime keletą pasiūlymų, bet jie nėra išbaigti. Aš manau, kad matyt rudens sesijoje kažkada mes prie to klausimo ateisime į Seimą su konkrečiai projektais“, – kalbėjo ministras, vėliau pridūręs, kad atsakymas, kiek galėtų didėti karių profesionalų algos, turėtų paaiškėti maždaug po mėnesio.
„Kita problema yra tai, kad dalis išmokų, kurios mokamos kariams, iš jų neskaičiuojami „Sodros“ mokesčiai, tai mes norėtume, kad būtų sumokėta ir „Sodrai“ iš tų pajamų, kad baigę tarnybą, jie turėtų tą socialinę garantiją“, – savo ruožtu kitą problemą įvardijo J. Olekas.
KAM vadovas, klausiamas apie galimybę kariams dirbti papildomą darbą, neslėpė savo pozicijos nepakeitęs. „Aš manau, valstybė turi pasirūpinti savo kariais ir po tarnybos nevaryti jų šluoti gatvių ar sijonų lyginti, o leisti pragyventi iš to, ką jie atiduoda, tarnaudami valstybei. Mums reikia budrių, pasiruošusių, nepavargusių po naktinės pamainos karių“, – akcentavo J. Olekas.
Baksnoja į NATO standartus
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas portalui tv3.lt pripažino, kad karių profesionalų algų didinimui Lietuva jau subrendo.
„Manau, kad taip, nes, kai mes susidūrėme su ta problema, kai paskutiniu metu nelabai nori eiti jaunuoliai – dabar, aišku, tikimasi, kad gal po to privalomo šaukimo liks profesinėje tarnyboje – tai vienas iš priežasčių buvo tai, kad nedidelis labai atlyginimas. Tas atlyginimas, socialinės garantijos nėra tokios, kurios skatintų žmogų eiti pasirinkti kario profesiją.
Reikėtų didinti atlyginimus. Nežinau, kaip ir kada tą būtų galima padaryti, nes nesinori, kad visos lėšos, kurios skirtos krašto apsaugai, nueitų atlyginimas ir personalo išlaikymui, bet matyt šitas klausimas yra subrendęs“, – svarstė A. Paulauskas.
NSGK vadovas akcentavo, jog vis dėlto su karių algų kėlimu nereikėtų persistengti, mat Lietuva turi nepamiršti NATO standartų.
„Kariuomenės pajėgumas apsprendžiamas pagal gynybinę galią, tai yra technika, įsigijimai, karių mokymai. Čia ir yra nukreipti pagrindiniai finansai, nes NATO standartai reikalauja, kad būtų iki 50 procentų lėšų personalui, karių išlaikymui turėtų būti, o apie 30 procentų – įsigijimams.
Dabar iki to (krašto gynybai skirtų lėšų – tv3.lt) padidinimo faktiškai buvo labai proporcija bloga ir mums ne kartą yra nurodę NATO ekspertai, kad mes turime tą proporciją keisti. Šiuo metu mes maždaug atitinkame tą proporciją. Jeigu mes dabar stipriai užkeltume atlyginimus, tai mes turėtume vėl tą disproporciją, kuri nėra gera“, – aiškino A. Paulauskas.
