„Aš negirdėjau nieko iš koalicijos, kad kažkas abejotų šitu sprendimu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė P. Saudargas.
Vakarams baiminantis plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, Vyriausybė svarsto didinti gynybos finansavimą maždaug 0,4 proc. punkto nuo bendrojo vidaus produkto.
Šiuo metu asignavimai gynybai Lietuvoje siekia 1,2 mlrd. eurų. Patikslinus biudžetą, jie būtų keliais šimtais milijonų eurų didesni.
Pasak P. Saudargo, jeigu tokie sprendimai būtų priimti, gynybos biudžetas augtų iki maždaug 2,5 proc. BVP – rodiklio, dėl kurio prieš kelerius metus sutarė šalies politinės partijos.
„Aš manau, kad šiais metais, kai mums verkiant reikia ankstinti įvairius įsigijimus, (...) tai tą pavasarį ir padarysime (padidinsime finansavimą – BNS)“, – kalbėjo P. Saudargas.
„Man būtų labai keista, jeigu tokiam sprendimui mes nesurinktume balsų Seime šiame geopolitiniame kontekste. Nerealus scenarijus, kad mes šito nepadarytume“, – pridūrė jis.
Dalis opozicijų atstovų sako esantys prieš finansavimo krašto apsaugai didinimą, jie teigia, kad Lietuvos saugumui šiuo metu nekyla tiesioginė grėsmė.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, padidintas šių metų gynybos biudžetas leistų įgyvendinti anksčiau priimtus sprendimus spartinti ginkluotės įsigijimus.
Lietuva yra nutarusi ankstinti salvinės ugnies sistemų bei kovinių dronų įsigijimus. Krašto apsaugos ministras sekmadienį BNS sakė, kad ankstinamų pirkimų yra ir daugiau, tačiau kol kas jie nebus viešinami.