Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą.
Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.
Tačiau, daugelio žmonių pastebėjimu, Vyriausybė turėtų pradėti nuo savęs, kaip tai tarpukariu darė Prezidentas Antanas Smetona ir tuometinė Vyriausybė, kirtusi sau per kišenę 50 procentų, ir nekiršino tautos.
Tarpukaris nežavi dabartinio ministrų kabineto
Kai kurių šalies ministerijų viceministrai ir patarėjai šiuo metu uždirba netgi daugiau nei Seimo nariai, kuriems rinkėjai suteikė mandatus. Seimo naujokai, iki šiol neturėję jokios patirties politikoje, neatskaičius mokesčių gauna 6 910 Lt atlyginimą. Tiesa, dar mokamas iki šiol menkai kontroliuotas ir dabar jau mažinamas priedas parlamentinei veiklai.
Praėjusią žiemą Vyriausybei siūlyta pirmiausia išmokėti gyventojams vėluojančias socialines išmokas ir pensijas, o tik paskui atlyginimus valstybės tarnautojams. Tokių siūlymų dabar jau ne tik nesigirdi Vyriausybės rūmuose, bet, panašu, nė nesirengiama prie jų grįžti. Vėluojančios socialinės išmokos ir gerokai apkarpytas kitų metų „Sodros“ biudžetas Vyriausybei atrodo mažiau svarbūs nei laiku gauti savo algą.
Šiek tiek pasimokė iš klaidų
Išlaidavimu itin kritikuotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tik šiek tiek pasimokė iš klaidų. Vietoje 6 patarėjų šiuo metu jis turi du. Ir nors iš dviejų vyriausiųjų patarėjų pasiliko tik vieną – Arvydą Dragūną, buvusiam patarėjui Inesiui Kiškiui toje pat ministerijoje parūpino kitą postą. I.Kiškis neseniai paskirtas Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriumi.
Bendra visiems penkiems patarėjams per mėnesį skiriama suma į rankas sudaro apie 25 tūkst. litų. Jie gauna nuo 3297 iki 5785 litų. Patarėjams, išskyrus A.Dragūną ir A.Burbą, ministras skiria 40 procentų dydžio priedus. Abiem viceministrams R.Kalvaičiui ir A.Spruogiui, uždirbantiems atitinkamai 4 994 ir 6776 litus, skiriami 50 proc. dydžio priedai.
„Ministras jau anksčiau viešai yra išreiškęs pasiryžimą mažinti patarėjų algas, – sakė G.Kazlausko atstovas spaudai Tomas Beržinskas. – Realiausias kelias, ko gero, bus priedų mažinimas arba netgi jų atsisakymas apskritai“. Galbūt ateityje bus atsisakyta dar vieno ar dviejų patarėjų paslaugų.
Ministras užjaučia viceministrus
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, pas kurį pareigūnų profesinės sąjungos atstovai ėjo basomis, „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad dar labiau rėžti algų aukščiausių padalinių vadovams nesirengiama.
„Nurėžėme, ką galėjome. Padarėme viską“, – dievagojosi ministras R.Palaitis. Jo žinioje yra trys viceministrai, kurių vidutinis atlyginimas be mokesčių siekia 5 564 litus.
Vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui patarinėja ir trys patarėjai, kurie, jei tikėtume skaičiais, vidutiniškai uždirba beveik po 4 700 litų. VRM politinio pasitikėjimo pareigūnams atlyginimai iš viso sumažėjo 34 proc.
„Viceministrai dirba be priedų ir aš juos užjaučiu, – sakė R.Palaitis. – Patarėjai gauna tik priedus už darbo stažą, kurių negalime nemokėti vadovaujantis įstatymais.
Patikėkite, mažiname maksimaliai, nes suvokiame sudėtingą situaciją.“ Priedai už darbo stažą sudaro nuo 3 iki 18 proc. pareiginės algos. Už kiekvienus ištarnautus metus Lietuvos valstybei šis priedas didinamas vienu procentu.
Priėmė ketvirtą patarėją
Medikų plakamas sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas aiškino, esą „pas mus atlyginimai ir priedai mažėja natūraliai, kaip ir visoje valstybės tarnyboje.“ Tačiau SAM svetainėje pateikiama informacija, kad šių metų antrąjį ketvirtį, kai Lietuvoje atlyginimai gyventojams mažėjo kai kada netgi perpus, šioje ministerijoje jie didėjo.
Viceministrai gaudavo 8 220 litų, pirmąjį ketvirtį – 8 070. Ministro patarėjai irgi uždirbo daugiau – iki 6 226 Lt, vietoje anksčiau mokėtų 6 016 Lt.
Jei net prie mažiausio patarėjo algos pridėtume dar ir ministro įsakymu skiriamus priedus, tai patarėjų alga viršytų Seimo nario atlyginimą.
Paklaustas, ar artimiausiu metu planuoja dar labiau mažinti atlyginimus, A.Čaplikas sakė, esą jau seniai yra reorganizuotos SAM pavaldžios įstaigos. Priminus, kad aplinkos ministras atsisakė dviejų patarėjų iš šešių, A.Čaplikas atšovė turintis tik 4 patarėjus. „Ketvirtą tik neseniai priėmiau“, – reziumavo SAM vadovas. A.Čaplikas taip pat tikino, kad tik dalis viceministrų gauna priedus, o kitų galiojimas baigsis ateinančių metų pradžioje. „Tada spręsime, nes viskas priklausys nuo mokos fondo, – sakė A.Čaplikas. – Bet negali mažinti iki begalybės. Reikia mažinti solidariai.“
Psichoterapeuto retorika
Skirtingai nuo Vyriausybės, Seimas šią savaitę ėmėsi mažinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, prieš tai paskelbęs, kad 2010-ieji bus vadinami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais.
Be nenoro dar labiau rėžtis atlyginimus, iš Vyriausybės rūmų girdėti pasityčiojimai iš itin sunkiai besiverčiančių gyventojų. Ministro Pirmininko A.Kubiliaus patarėjas Raimundas Alekna tautos nepasitenkinimą ir protestus prilygino sadomazochistiniams santykiams. „Valstiečių laikraščiui“ jis teisinosi nenorėjęs nieko įžeisti, tik perteikė socialinės psichologijos specialistų nuomonę. Be kita ko, R.Alekna yra Vilniaus miesto tarybos narys, taip pat dirba dar ir Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktoriumi. Buvęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, o šiuo metu šios organizacijos narys R.Alekna yra vienas iš vienuolikos premjero A.Kubiliaus patarėjų. Paties Ministro Pirmininko pareiginė alga be mokesčių siekia 9 195 litus.
„Aš neturiu ką komentuoti, nes buvo kalbama apie riaušes ir buvo pacituotas visiems specialistams žinomas modelis“, – tikino Raimundas Alekna.
Bet būtų gerai išsiaiškinti visą šitą...
Na, ką čia išsiaiškinsi. Čia tik išsišūdinsi, bet neišsiaiškinsi (...). Nenoriu šitos temos vystyti, nes ten buvo parašyta visiška nesąmonė.
O jūs kaip nors galite paneigti tą informaciją?
O kodėl aš turėčiau neigti. Nėra ką neigti, nes ta tema jau pasibaigusi. Tai ne mano žodžiai.
Mums svarbi jūsų nuomonė.
Per apskritojo stalo diskusiją kai kurie pašnekovai aiškino, kad kol valdžiai langų neišdaužai, tol žmonių niekas negirdi. Tada manęs paklausė, ką mano specialistai. Ne ką aš manau. Socialinės psichologijos specialistai vertina procesus, besibaigiančius riaušėmis. Galiausiai nuo to nukenčia visi dalyviai, ką ir matėme sausio 16-ąją. Demonstrantai nukentėjo nuo policijos, o policija nuo demonstrantų. Kai kurie jų atsidūrė teisiamųjų suole. Ta teorija ir pasitvirtino praktikoje. Taikios demonstracijos – visiškai kitas dalykas, kur žmonės turi aiškų supratimą, ko jie nori, turi argumentų ir juos išsako.
Tarkime, mokytojų ir pedagogų protestas trečiadienį prie Vyriausybės. Premjeras Andrius Kubilius paskui pasakė, kad protestuojantiesiems buvo per mažai sumažinti atlyginimai – 5 procentais vietoje 10 procentų.
Nekomentuosiu tai, ką rašo laikraščiai. Nesiruošiu komentuoti komentarų.
O kokia jūsų nuomonė apie tą protestą?
Palanki. Protestai yra normali forma, kuri nesibaigia riaušėmis. O jeigu protestai baigiasi riaušėmis, tai šis kelias niekur neveda. Nukenčia tik tie žmonės, kurie mažiausiai prisidėjo prie riaušių.
Galbūt nebūtų taip sureaguota į jūsų pasisakymą, jei nebūtumėte premjero patarėjas, gaunantis už tai nemenką algą.
Aš neišvadinau jų. Jokiu būdu ne aš. Esu už demokratinius procesus, bet esu prieš smurtą. Tai buvo ne mano citatos, o specialistų, kurie pripažinti pasaulyje.
Bet tai buvo pasakyta jūsų lūpomis.
Jeigu jūs deklamuojate Maironį, ar tai reiškia, kad tas eilėraštis jūsų sukurtas? Tai apie ką kalbame?
Kiek uždirbate Ministro Pirmininko tarnyboje.
Uždirbu daugiau negu kai kurie protestuotojai ir, ko gero, mažiau už tuos, kurie organizuoja protestus. Apie 4 200 litų į rankas.
Viešieji finansai nesuvaldyti
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas
Institucijos galbūt mato geriau, kaip ir kam kirpti. Bet mes turėtume reikalauti atsakomybės už veiklos efektyvumą iš paties vadovo. Galbūt efektyviausia būtų reikalauti bendro sutaupymo rodiklio iš kiekvienos institucijos. Turi būti bent jau rezultatų kontrolė. Ekonominės krizės akivaizdoje iš Vyriausybės matyti daug judesio, bet nematyti gerų ženklų, kurie leistų sakyti, kad Vyriausybė tvarkosi su krize. Tų ženklų nėra daug. Kad ir 2010 metų valstybės biudžetas, kuriame numatoma tik 4 proc. mažiau išlaidų nei šiemet. Tai reiškia, kad viešieji fi nansai nesuvaldyti ir kitais metais turėsime dar skolintis, todėl tas defi citas tik didės. Valdininkų skaičius irgi sumažėjo tik procentine dalimi. O iš privataus sektoriaus bedarbių turime 230 tūkstančių.
Negailėtų, jei gerai dirbtų
Antanas Kulakauskas, politologas
Visos kalbos apie tai, kad štai kai kuriems sumažinome per mažai, o kitiems vienodai, tik parodo valdžios nesupratimą, kaip turėtų būti demokratinėje valstybėje, kaip formuojamas politinis demokratijos procesas. Pas mus profsąjungų – ne viena, valdžios mėgsta sau sukurti profsąjungas, su kuriomis nori šnekėtis arba tik parodyti, kad su kažkuo tariamasi. Socialinėje partnerystėje turi dalyvauti visi, o ne tik palankūs valdžiai atstovai. Ar Vyriausybė pakankamai susimažino atlyginimus, pamatuoti neįmanoma. Klausimas kitas, ar Vyriausybė efektyviai veikia. Jeigu valstybės aparatas efektyviai veiktų, tada būtų galima mokėti jam didesnes algas. Šiandien matome tai, kad valdžia rodo į šalis, kur atlyginimai gerokai didesni, bet ten ir valdžios aparatas daug efektyviau veikia.
Gediminas Stanišauskas
