„Skubos tvarka galime eliminuoti tuos sklypus, kuriuose yra bet kokia kita veikla nei kad žemės ūkio ar miškų paskirties“, – ketvirtadienį komiteto posėdyje teigė jos pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Toks sprendimas priimtas po diskusijų dėl zonos nustatymo prie Vilniaus paukštyno pastatų Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų gyvenvietėse, kur privatūs gyventojų sklypai patektų į steigiamą sanitarinės apsaugos zoną, kurios plotas – iki 1 tūkst. metrų.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, zona apimtų 800 žemės sklypų, įskaitant kelias švietimo įstaigas. Naujajame teritorijų plane būtų uždrausta nauja plėtra šalia fermų, čia nebūtų leidžiama statyti naujų vaikų darželių, mokyklų, poilsio zonų ar medicinos įstaigų. Į ją patekęs gyvenamasis namas ar pastatas prarastų dalį vertės.
Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų gyventojų atstovas Mantas Martišius įsitikinęs, kad paukštynui nustačius tokią zoną „bendruomenės gyvenimas bus paralyžiuotas“, o kitas atstovas Darius Jurgelionis pabrėžė, kad dėl to turės trauktis smulkus verslas.
„Verslas turi investuoti į taršos mažinimą, o ne vystyti verslą žmonių ir jų turto sąskaita“, – tvirtino D. Jurgelionis.
A. Gedvilienės teigimu, galutinės pataisų formuluotės bus parengtos kitą savaitę, o priimtos iki Kalėdų ir įsigaliotų nuo sausio: „Reikia taikliai sugalvoti ir parašyti, kad neatpalaiduotų per daug, bet įdėti, kad žmonių interesas būtų apgintas“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovui Tomui Tomilinui suabejojus, ar nekils pasekmių aplinkai dėl tokios išlygos, A. Gedvilienė sakė, kad nauja tvarka būtų taikoma tik tada, kai taršios įmonės jau veikia, o aplink jas susiformavusios gyvenvietės su infrastruktūra.
Vyriausybei – užduotis apsispręsti dėl zonos likimo
Komitetas taip pat žada kreiptis į Vyriausybė su prašymu įvertinti, ar tokia zona reikalinga.
„Dėl to sutinka trys ministerijos“, – komitete teigė A. Gedvilienė.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas mano, kad reikia peržiūrėti SAZ nustatymo tvarką ir dydžius, o tokia revizija padėtų spręsti ir kitus klausimus.
„Kolektyviniuose soduose joks kelių praplatinimas neįmanomas, nes ilgą laiką ignoruota problema“, – teigė ministras.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad SAZ naikinti reikia, nes aplink įmones esančių teritorijų apsaugą numato ir kiti teisės aktai.
„Būčiau už, kad SAZ būtų naikinami, nes atsirado aplinkosaugoje (...) procesai, kurie numato, kaip galima susimažinti ar vandenviečių apsaugos zonas, ar kitų. Šiandien išspręsime Vilniaus rajono klausimą, o ryt bus Klaipėdos uosto. (...) Klaipėdos uostas neturi SAZ. Nežinau, kaip yra su „Mažeikių naftos“ SAZ“, – tvirtino S. Gentvilas.
Pasak ministro, sanitarinės zonos nieko nerodo: „Jos neparodo realaus įmonės ar veiklos vykdytojo poveikio“.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus atstovė Dalia Žukienė pabrėžė, kad SAZ atsisakymo klausimu jau buvo diskutuojama prieš kelerius metus – ministerija sutiko, kad jas naikinti būtų galima kitais būdais – užtikrinus, kad įmonės sukeliama tarša neišeitų už jos sklypo ribų, bet tam nebuvo pritarta.
Pasak jos, ministerija ir šiandien laikosi tos pačios pozicijos.
„Nėra pakankamai mechanizmų suvaldyti taršos išėjimą už verslo sklypo ribų“, – komiteto posėdyje teigė D. Žukienė.
„SAZ yra tam tikras buferinis atstumas, kuris apsaugo gyventojus nuo galimos taršos ir įmones, kad gyventojai prie jų nepriartėtų“, – pridūrė ministerijos atstovė.
„Valstietė“ Ligita Girskienė apgailestavo, kad norima naikinti SAZ.
„Iš anksto programuojame konfliktą ir paskui galėsime šimtus ir tūkstančius skundų nagrinėti, kad kažkas smirda, kad kažkas teršia“, – teigė ji.
Paukštynas raginamas atlikti poveikio ir sveikatai, ir aplinkai vertinimus
Be kita ko, komitetas Vilniaus paukštynui pasiūlė atlikti poveikio sveikatai ir aplinkai vertinimus, o poveikio sveikatai vertinimą – ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska komiteto posėdyje pažymėjo, kad eidama šiuo keliu „susitvarkė“ bendrovė „Lietpakas“, įsikūrusi Čekoniškės kaime.
„Su SAZ susitvarkė per poveikio aplinkai vertinimą ir per poveikio sveikatai vertinimą. Išeitis yra, jeigu yra noras“, – pažymėjo ji.
Komitetas taip pat nutarė įpareigoti NŽT pateikti informaciją, kiek Lietuvoje yra panašių atvejų, kuomet į taršių įmonių SAZ patenka aplinkiniai gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties pastatai.
2019 metais įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojamo sąlygų įstatymo pataisos numato, kad visos įmonės iki šių metų pabaigos turi įregistruoti SAZ aplink savo teritorijas.
