Kaip teigiama teisingumo viceministro Pauliaus Griciūno komentare BNS dėl Seimo priimtų pataisų, kurios numatė baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą ir viešą paskelbimą, tai yra „pavyzdys, kuomet pavienės kodeksų keitimo iniciatyvos sukelia teisinę sumaištį iš esmės neįvesdamos naujo reguliavimo“.
Seimas pataisą priėmė
Šias pataisas įregistravo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisas vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau, ir Seimas ketvirtadienį pataisą priėmė.
Teisingumo ministerijos atstovas kartu pažymi, kad neviešo bylų nagrinėjimo principas išplaukia iš Konstitucijos 117 straipsnio, nustatančio išimtis, kada teismo procesas gali būti neviešo pobūdžio: žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.
„Teismas, spręsdamas dėl neviešo posėdžio surengimo, kai kyla klausimas dėl žmogaus asmeninio ir privataus gyvenimo apsaugos, turi atsižvelgti į nagrinėtinas byloje aplinkybes ir kitus reikšmingus aspektus“, – aiškina ministerija.
Nuo viešųjų darbų iki laisvės apribojimo
Kartu atsakyme pažymima, kad ir šiuo metu galiojančios Baudžiamojo kodekso nuostatos numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą valstybės paslapties, komercinės paslapties, informacijos apie privatų gyvenimą atskleidimą bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo.
Pagal BK, tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos, jis baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Tačiau baudžiamoji atsakomybė gresia tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Taip pat kiti BK straipsniai numato atsakomybę už valstybės paslapties ar komercinės paslapties atskleidimą, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo.
Prašė prezidentės užtarimo
Penktadienį kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, reikšdami susirūpinimą, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.
Seimas ketvirtadienį 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Prezidentė D.Grybauskaitė šias pataisas pavadino gėdingomis.
„Kadangi įstatymo dar negavome, norėčiau įsigilinti į detales, bet galėčiau atsakyti vienu sakiniu – mano požiūriu, tai yra gėdingas įstatymas“, – žurnalistams penktadienį sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys minėtas Baudžiamojo kodekso pataisas.
