Senato sprendimas
Teismų karuselė šioje istorijoje sukasi jau ne vieni metai. Iš pradžių Rygos apygardos teismo priimtas nuosprendis nesikeitė. Už verslininkų Genadijaus Peredelskio, Gačio Aišpuro ir Aigaro Lūsio nužudymą, taip pat už pasikėsinimą nužudyti tuometį Latvijos muitinės kriminalinės valdybos viršininką Vladimirą Vaškevičių trijulė buvo nuteista kalėti visą likusį gyvenimą, o taip pat sumokėti nužudytųjų artimiesiems apie 1,7 milijono litų.
Latvių verslininką M. Putninį teismai pripažino nužudymų organizatoriumi, o abu lietuvius – samdomais žudikais. Visų jų kaltė buvo įrodyta. Net Latvijos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, visiems trims paliko galioti žemesniųjų teismų nuosprendžius – kalėti iki gyvos galvos. Bet visi 3 nuteistieji laiko save nekaltais. Ir Latvijos Aukščiausiojo Teismo nuosprendį apskundė.
Pagal Latvijos įstatymus bylą nagrinėjo Aukščiausiojo Teismo Senatas, kurį sudarė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir senatoriai. Senato sprendimas prokurorus tiesiog šokiravo – nuspręsta M. Putninio bylą nagrinėti iš naujo. Advokatai trina rankas ir sako, kad pagaliau triumfuos teisybė. Jų nuomone, M. Putninis neturėjo jokių motyvų, dėl ko galėtų samdyti žudikus, jis iš tų žmogžudysčių neturėjo jokios naudos.
M. Putninis – Latvijoje gerai žinoma asmenybė. Jis yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, baigęs ir Turibos aukštąją verslo mokyklą. Artimųjų ir pažįstamųjų apibūdinamas kaip sąžiningas žmogus. Teigiamai vertinamas dar ir už tai, kad negeria, nerūko, užsiiminėja joga. Jau beveik 6 metus būdamas už grotų M. Putninis ir toliau nepraranda formos, nuolat treniruojasi, labai daug skaito.
Kaltės nepripažino
Žudikus E. Krogertą ir S. Markevičių latvių spauda iš pradžių vadino „Vilniaus brigados“ šauliais, tačiau, Lietuvos teisėsaugininkų žiniomis, su šia nusikalstama gauja šie vyrai nebuvo susiję. Jie ir anksčiau buvo įkliuvę Latvijoje, bet stebuklingai išvengdavo teismo. Pasėdėję mėnesį kitą už grotų, vyrai, pritrūkus jų kaltės įrodymų, būdavo paleidžiami laisvėn.
Vėliau latviai šiuos abu vyrus ėmė sieti su Kauno Daktarais, tačiau ir šis spėjimas neturi jokio pagrindo. Mat paskutiniu metu, vykstant Henriko Daktaro teismui, Latvijos spauda daug rašė apie Henytę, tad nuspręsta, kad „kileriai iš Lietuvos“ turi priklausyti garsiausiai Lietuvos banditų grupuotei.
Sulaikius lietuvius, iki teismo jie, skirtingai nei kiti įtariamieji, buvo laikomi ne tardymo, o specialiajame izoliatoriuje, buvo daroma viskas, kad jie negalėtų bendrauti.
Įkliuvo lietuviai Vilniuje 2008-ųjų lapkritį. Tuomet 4 ginkluotus vyrus sulaikiusi policija pranešė užkirtusi kelią rengtam gaujų susišaudymui. Pareigūnai turėjo duomenų, kad automobilio ekipažas vyko aiškintis santykių su kitomis Vilniaus nusikalstamomis grupuotėmis. Vyrai buvo sulaikyti Vilniuje, prie „Senukų“ prekybos centro, automobilyje „Toyota Avensis“. Jie turėjo 3 trumpuosius šaunamuosius ginklus su šoviniais. Tarp sulaikytųjų buvo ir E. Krogertas su S. Markevičiumi. Abu, Latvijai pateikus oficialų prašymą, buvo išduoti šios šalies teisėsaugai.
Abu įtariamieji visą laiką neigė žudę Jie tvirtino ir tebetvirtina, kad esą juos su kažkuo supainiojo. Teismai tokiu tvirtinimu netikėjo, paskelbė, kad įrodyta, jog lietuviai vykdė verslininko M. Putninio užsakymus ir naikino jam neįtikusius verslininkus. Už kiekvieną nušautą žmogų E. Krogertas su S. Markevičiumi gaudavo po 10 000-15 000 eurų.
Žudė be motyvų?
Pagal byloje pateiktus kaltinimus, galima sudaryti tokią įvykių grandinę: keli „mėsos bizniu“ vertęsi verslininkai tai darė ne tik per savo įmones, bet ir šešėlinėje rinkoje. O kur šešėlis, ten ir skolos, ten ir grasinimai, mirtys. Visų tokių įvykių centre kaip tik ir atsidūrė M. Putninis. Jis dirbo bendrovės „Grupa Media“ juriskonsultu. Ši bendrovė buvo įtariama padėjusi kai kurioms įmonėms plauti pinigus, kad nereikėtų mokėti mokesčių, o tą plovimą kaip tik ir koordinavo M. Putninis. Jis, anot prokurorų, pasamdė lietuvius, kad nušautų jam trukdančius verslininkus.
Advokatas Artūras Zveisalniekas kategoriškai nesutinka, kad šiuose įvykiuose įpainiotas jo ginamasis M. Putninis. „2007-aisiais, 2008-ųjų pradžioje mėsos perdirbimo pramonėje vyko įdomūs procesai, keitėsi įmonių savininkai, – žurnalistams aiškino advokatas. – Mėsininkams tai buvo neramūs laikai, kiekvienas jų įmonių perdalijime turėjo savų interesų. Visi supranta, kad nužudymo organizavimui reikia labai rimtų motyvų, nes tai brangiai kainuoja ir didžiulė rizika. O kaip tik jokių motyvų mano ginamasis ir neturėjo. Vienu atveju jį kaltina, kad jis užsakė nužudyti savo skolininką. Bet juk, logiškai galvojant, tuomet skolos tikrai neatgausi.
M. Putninis kaltinamas ir tuo, kad jis užsakė pašalinti tuometinį Latvijos muitinės kriminalinės valdybos viršininką V. Vaškevičių, areštavusį jo dviejų firmų sąskaitas. Vėlgi, toks patyręs juristas kaip M. Putninis tikrai žinojo, kad ne V. Vaškevičius atlieka tyrimą byloje ir jo nužudymas bylos nesustabdys. Taip ištikrųjų ir buvo. Bylos buvo nagrinėjamos ir po pasikėsinimo į kriminalinės valdybos viršininką. Nė vienu atveju mano ginamasis neturėjo jokios naudos. Susidaro įspūdis, kad Putninis kaip koks maniakas žudė žmones. Bet tai irgi nelogiška, nes paprastai maniakai žudo patys, o ne samdo žudikus.”
„Šiaudiniai“ liudininkai
Gynėjai, skųsdami nuosprendžius, rėmėsi ir įtartinais liudininkų parodymais. Senatoriai sutiko, kad liudininkai buvo apklausiami ne visai teisingais būdais. „Beveik visi kaltinimai remiasi vieno liudytojo Ernesto Jansono parodymais, – tęsia advokatas. – Kiti liudininkai kažkur dingo ir teisme buvo tik perskaityti jų parodymai. Tačiau tie parodymai prieštaringi: vieną kartą jie sakė vienaip, kitą – kitaip, tačiau teismai pasirinko tik tuos parodymus, kurie kaltina mano ginamuosius. Pavyzdžiui, buvo toks liudininkas Eichmanis. Tai ne kartą teistas vyras, kuris pasakojo vos ne anekdotus. Atseit, kartą jis sutikęs vieną iš apkaltintų lietuvių, su kuriuo buvo nesimatęs 10 metų ir jam nei iš šio, nei iš to papasakojo, kad nužudė 3 žmones. Jokios logikos“.
Dabar iš naujo nagrinėjant bylą atsisakiusių savo ankstesnių parodymų daugėja. Taip teisme padarė už tris žmogžudystes iki gyvos galvos kalėti nuteistas Vladimiras Simaninas. Jis sakė, kad liudijo taip, kaip prašė prokurorai, nes už tai jam buvo pažadėta daugiau pasimatymų. Anksčiau jis teisme pasakojo, kad su lietuviais kalėjo Jelgavos kalėjime ir ten iš jų sužinojo daug įdomaus. Kai jie papasakojo apie nužudymus, jis ir pranešė apie tai prokurorams.
Panašiai buvo ir su už kelis nužudymus nuteistu kalėti iki gyvos galvos Janiu Dauguliu. Šis prisipažino, kad policija jį įkalbėjo duoti parodymus prieš M. Putninį. „Kai mane iškvietė į apklausas 2009-aisiais, nei Lūsio, nei Putninio, nei lietuvių aš net nepažinojau, – sakė Janis. – Policininkai man pasiūlė duoti parodymus prieš juos, o už tai pažadėjo išleisti mane į laisvę. Aš ir sutikau.“
Nužudė prie namų
Lietuviai buvo nuteisti už tris nužudymus ir pasikėsinimą. Pirmiausiai buvo nužudytas verslininkas Genadijus Peredelskis. Jis nušautas 2007-ųjų vasario 6-ąją Rygoje, Sluokų gatvėje, šalia tipinio devynaukščio. Šiame name gyveno jo tėvas, tad Genadijus čia užsukdavo beveik kasdien pasiimti laiškų. Žudikai žinojo verslininko darbo grafiką, buvo išstudijavę, kur ir kiek jis būna, ir nusprendė, kad geriausiai jį nušauti tylesnėje gatvėje. G. Peredelskis prie namo privažiavo savo visureigiu apie 12 valandą. Žudikai jau jo laukė. Įsitaisę už laiptinės jie palaukė, kol Genadijus išeis, tuomet pribėgo ir šovė. Vienas iš „Makarovo“, kitas – iš TT markės pistoletų. Tiesiai į galvą. Šaudė be garso slopintuvų. Ir nors kanonada buvo gan garsi, žudikai liudytojų nebijojo. Jie numetė ginklus prie lavono, sėdo į automobilį ir nuvažiavo.
Prokurorai pateikia tokią nužudymo versiją. Vienoje savo banko sąskaitų G. Peredelskis buvo sukaupęs beveik 3 milijonus dolerių, o jo verslo partneriui M. Putniniui jų labai reikėjo. Be to, abiejų verslininkų santykiai buvo įtempti, nes G. Peredelskis ruošėsi papasakoti finansų policijai apie M. Putninio machinacijas. „G. Peredelskis nepasitikėjo M. Putniniu“, – teigė prokurorai.
Liudininkai tvirtino, jog G. Peredelskis dažnai piktai pasišaipydavęs iš M. Putninio, vadindavęs jį slidžiu žmogumi, stengdavęsis kuo mažiau bendrauti, bet jo nebijojęs. Nors santykiai tarp abiejų vyrų buvę įtempti, jiems teko kartu dirbti.
O advokatai tvirtina, kad prokurorų kaltinimai remiasi tik vien liudytojo Ernesto Jansono parodymais. Šis iš pradžių byloje irgi buvo kaltinamasis, bet vėliau, sutikęs duoti parodymus, tapo saugojamu liudytoju.
E. Jansonas buvo firmos „Grupa Media“ vienas iš steigėjų. Verslininkas G. Peredelskis finansavo firmos veiklą. Prokurorų teigimu, M. Putninis norėjo perimti tos firmos kontrolę, todėl tai buvo dar vienas motyvas nužudyti G. Peredelskį. Tačiau advokatas sako, kad ir nušovus verslininką, M. Putninio padėtis nepasikeitė, ir jis visiškai nieko nedarė, kad perimtų firmos kontrolę. Be to, ir su pinigais jis jokio ryšio neturėjo, nes finansinius reikalus kaip tik ir tvarkė G. Peredelskis su E. Jansonu. Pastarasis net buvo nuteistas už pinigų plovimą. Teismas jam skyrė 5 metus nelaisvės. Po to teismo E. Jansonas „stebuklingai“ prisiminė, kad žino, kas nušovė G. Peredelskį.
Beje, kai E. Jansonas buvo įtariamasis, M. Putninio jis net neminėjo. Pasakodamas apie G. Peredelskio nužudymą, E. Jansonas kalbėjo apie jo šeimines problemas, sakė, kad jo draugo G. Peredelskio mirtis, ko gero, susijusi su skyrybomis.
Ir tik po metų E. Jansonas prabilo, kad G. Peredelskį neva galėjo nužudyti M. Putninis. Tuomet jis dar papasakojo, kad M. Putninis jam sakęs, jog reikia pašalinti Latvijos muitinės kriminalinės valdybos viršininką V. Vaškevičių, areštavusį jų dviejų firmų sąskaitas. O jau po sprogimo M. Putninis vėl pasakojęs E. Jansonui, kad bombą, kurią buvo galima aktyvuoti telefonu, pagaminęs Sergejus Markevičius. Po automobiliu ją padėjęs E. Krogertas, o telefonu paskambinęs Sergejus.
Pasikėsinimas į muitininką
Latvijos muitinės kriminalistų vadovo V. Vaškevičiaus automobilis „Subaru“ buvo susprogdintas 2007-ųjų gegužės 21-ąją Rygoje. Viršininką žudikai sekė ne vieną dieną, tačiau tinkamos vietos, kur galėtų nužudyti patyrusį operatyvininką, vis nerado. Tada nusprendė pabandyti jį susprogdinti visai šalia darbovietės.
Žudikai, padėję sprogmenį, laukė savo minutės. Ir sulaukė. 200 gramų trotilo turėjo sudraskyti mašiną į šipulius ir niekas gyvas neturėjo likti. Kaip ir planuota, kai tik V. Vaškevičius sėdo į automobilį, žudikai surinko telefono numerį. Taip turėjo suaktyvinti sprogmenį. Tačiau darbo dienos metu ryšio linijos buvo užimtos, tad teko dar kartą suspausti mygtukus, o tuo metu V. Vaškevičius pamatė pažįstamą ir nuėjo su juo pasisveikinti. Tuomet ir nuaidėjo sprogimas...
Pats gyvas likęs V. Vaškevičius pasakojo, kad po sprogimo mažai ką atsimena. Jis atsigavo tik ligoninės Reanimacijos skyriuje. Jam buvo atliktos 3 operacijos Rygoje ir viena – Austrijoje. „Aš jau iki savo gyvenimo pabaigos negalėsiu sportuoti ir turėsiu problemų su sveikata, – sakė V. Vaškevičius. – Po operacijos Austrijoje aš iš naujo mokiausi vaikščioti.“
Anot prokurorų, V. Vaškevičių ketinta pagąsdinti dėl to, kad šis, įtaręs M. Putninį finansinėmis machinacijomis, pinigų plovimu, įšaldė dviejų M. Putninio įmonių sąskaitas. Jose buvo pusė milijono latų.
Kaltinamas dėl kyšių
Beje, pačiam V. Vaškevičiui, dabar yra pateikti kaltinimai byloje dėl kyšių. Jis yra kaltinamas davęs kolegai kyšį, kad padėtų kai kurioms firmoms. Pagal visuomenei pateiktą ypatingai svarbių bylų prokuroro Alvio Miglanio versiją 2011 metų sausio 31 dieną kažkoks Valstybės pajamų surinkimo valdybos tarnautojas parodė V. Vaškevičiui akcinės bendrovės „Kravu terminals“ patikrinimo dokumentus. Ta valdyba Latvijoje yra tiesiogiai pavaldi Finansų ministrui ir seka, ar teisingai mokami mokesčiai, akcizai, muitai.
„Kravu terminals“ įmonė užsiima tranzitinių krovinių pervežimu. V. Vaškevičius buvo sulaikytas, kai nešėsi alkoholio krovinių patikrinimo dokumentus. Su savimi jis turėjo 8 akto puslapius. Po arešto jam dar buvo pateikti kaltinimai, kad jis, būdamas valdininku, nuo 2010-ųjų gruodžio iki 2011 sausio pabaigos keletą kartų perdavė kyšius. Neoficialiai minima, kad Valstybės pajamų surinkimo valdybos viršininkui Taliui Kravaliui per keletą kartų jis perdavė daugiau kaip 51 000 eurų ir 5600 latų.
Šiuo metu Rygos apskrities teismo uždaruose teismo posėdžiuose ta kyšio byla jau nagrinėjama.
G. Aušpuro nužudymas
Tie patys samdomi žudikai 2007 metų rugsėjo 26-ąją Jekabpilyje nužudė garsų Latvijos verslininką Gatį Aušpurą. Turtuolis valdė kelias nekilnojamojo turto ir pensijų fondo įmones, tačiau didžiausią pelną jam nešė mėsos ir cukraus perdirbimo įmonės ir cigarečių kontrabanda.
Prie savo ofiso G. Aušpuras atvažiavo dienos viduryje. Jis sėdėjo mašinoje ir peržiūrinėjo kai kuriuos dokumentus, kai prie jo staiga priėjo šaulys ir iššaudė visą dėtuvę. Vėliau ekspertai suskaičiavo, kad buvo paleisti 7 šūviai.
Prokurorai tvirtina, jog šį verslininką nušovė S. Markevičius, o jo pagalbininkas E. Krogertas tuo metu laukė automobilyje. Abu žudikus pasamdė M. Putninis. „Makarovo“ markės pistoletas, kuriuo buvo nušautas verslininkas, gulėjo numestas nusikaltimo vietoje.
Nuteistieji tvirtina, jog S. Markevičiaus kaltė šiame epizode esanti „išuosta“ – mat jį per odorologinę ekspertizę iš kvapo atpažino net 3 tarnybiniai šunys.
Visai nenuostabu, kad nuteistieji su savo gynėjais tvirtina, jog tokia ekspertizė ginčytina. Jie pateikia kelių teismo ekspertų nuomonę, jog panašūs metodai tinka tik operatyviniam darbui ir negali būti priimti kaip svarūs, neginčijami įrodymai. Kitokių įrodymų – nei atspaudų, nei DNR pėdsakų – šiame epizode neužfiksuota.
Užtat esama E. Jansono parodymų, neva jam M. Putninis gyręsis, jog sekęs G. Aušpurą, o kai viską išsiaiškinęs, tai S. Markevičius jį nušovęs – neva už tai, kad G. Aušpuro įmonė buvusi skolinga M. Putniniui daug pinigų. Nuteistų žudikų gynėjai pateikia teismo ekspertės Ivetos Ivančik, kuri tikrino liudininko parodymus melo detektoriumi, išvadas. Jose nurodoma: „E. Jansonas nemeluoja, bet atsakymų patikimumas tesiekia 30 procentų“.
Įkalbėjo liudyti?
Jelgavos ir Ciesio mėsos kombinatų, firmų „Ruks“ ir „Markat“, taip pat dar kelių mėsos perdirbimo bendrovių savininkas Aigaras Lūsis buvo nužudytas paskutinis – 2008-ųjų sausio 10-ąją. Jį nušovė irgi tie patys samdomi žudikai S. Markevičius ir E. Krogertas. Verslininkas nušautas savo namų kieme iš TT markės pistoleto. Dvi kulkos pataikė į galvą, 2 – į kojas, o dar 2 – į pilvą. Ginklas, kuriuo vyras buvo nušautas, rastas netoliese. Prokurorai šiame epizode irgi rėmėsi E. Jansono ir Nilo Zvaigznio parodymais.
Kaip ir E. Jansoną, taip ir N. Zvaigznį gynėjai laiko nepatikimu liudytoju. Šis vyras kurį laiką vartojo narkotikus, tad, anot advokatų, nelogiška, kad tokį žmogų būtų kvietęsis bendradarbiauti M. Putninis. Kai prokurorai vežė N. Zvaigznį duoti parodymus į tas vietas, kur buvo nužudyti žmonės, jis kategoriškai atsisakė filmuotis ir fotografuotis. Todėl teisme gynėjai išvis suabejojo, ar tose vietose N. Zvaigznis yra buvęs. Beto, nuo pat pradžių N. Zvaigznis sakė, kad nieko nežino. Vėliau, kai jį areštavo, patvirtino tai, ką sakė ir E. Jansonas: kai jis viską patvirtino, jį tuoj pat paleido iš areštinės ir nuo to laiko jo niekas nematė. Dvi jo pateiktos liudijimo versijos, o teisme jo apklausti advokatai negalėjo.
Zbignevas JANKOVSKIS
AKISTATA
