Dailius Dargis
Minėti trys vyrai į lietuviškos mafijos istorijos puslapius pateko ne tik dėl išskirtinių žygių gimtojoje šalyje, apie juos sklido kalbos ir Rusijoje.
„Šiaulių nusikaltėliai nėra labai galingi. Tarptautiniu mastu jie nepastebimi, bendrauja tik su „kolegomis“ iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos“, – taip pasakojo tuometis Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimundas Petraitis.
Tačiau tuomečiai pareigūnai kažkodėl praleido vieną svarbų faktą – šiauliečiai neretai buvo samdomi baudžiamiesiems smurto aktams vykdyti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Tiesa, šiandien vykdytojai jau nebegyvi. Šį kartą skaitytojams pristatomas A. Juodris (1960–1998), žinomas Beno pravarde. Specialiųjų pajėgų sulaikymo metu jis nusišovė.
Žudikų korporacijos atstovas
1998 metų rugpjūčio 28 diena kriminalinėje Lietuvos istorijoje žymi svarbius įvykius. Tą dieną A. Juodris, nenorėdamas pasiduoti jį sulaikyti į vieną konspiracinių butų Klaipėdoje besibraunančiam „Aro“ smogiamajam būriui, paleido šūvį sau į galvą.
Paskutiniais šiauliečio gyvenimo metais Juodrių namuose tvyrojo didžiulė įtampa. Šeimos galva, įtariamas įvykdęs ne vieną užsakomąją žmogžudystę, važinėjo po Lietuvą, bet jau buvo priverstas laikytis ypatingų saugumo priemonių. Tuo metu jis nuolat keitė gyvenamąsias vietas, gana retai matydavosi su artimaisiais.
Gangsterių pasaulyje Beno ir Fedios vardais dažniau minimas vyras anuomet glaudžiai bendradarbiavo su toje pačioje knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“ ne kartą minima Klaipėdos Gaidjurginių žudikų korporacija.
Šiandien pagrindiniai šio klano nariai – kalėjime, net didysis bosas Sigitas Gaidjurgis keletą kartų nuteistas iki gyvos galvos. Pasakojama, kad su žiauriai siautėjusios uostamiesčio šeimos atstovais A. Juodris dalyvavo ne vienose jų surengtose skerdynėse, kuriose buvo atsikratyta neklusniųjų ir jiems nusikaltusiųjų. Šios gaujos sąraše – 17 žmogžudysčių. Per daug, net jeigu ne kiekvieną kartą A. Juodris žudė pats.
Kai 2010 metų vasarą S. Gaidjurgį aplankiau Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir pasiteiravau apie buvusį jo bendražygį, jis teigė: „Būta kalbų, kad prieš mirtį A. Juodris buvo ieškomas dėl žmogžudysčių Šiauliuose ir Rusijoje. Bet tada „mentai“ mus visus laikė tarptautiniais žudikais. Mane kaltino už tai, neva savo rankomis šaudžiau žmones Rygoje.“
Prireikė „Aro“ kovotojų
Sudėtingu gyvenime metu aktyviai slapstydamasis A. Juodris ne tik keitė adresus, bet ir pasus. Jis vengė rodytis net gimtuosiuose Šiauliuose. Po mirties policijos apklausiama A. Juodrio motina Gražina J. prasitarė, kad paskutinį kartą sūnų mačiusi 1995-aisiais. Būtent tais metais buvo paskelbta oficiali jo paieška, vyru domėjosi net Interpolas.
Likus parai iki A. Juodrio žūties, artimieji Juodkrantėje šventė jo močiutės 85 metų jubiliejų. Buvo suvažiavusi visa giminė. Kaip vėliau žurnalistams prisipažins Benu vadinamo šiauliečio motina, tą šventinį vakarą ji jautė sunkiai žodžiais nusakomą širdies vėrimą. Nuo seno sakoma, kad motinos pirmosios nujaučia atslenkančią nelaimę.
Trejus metus trukusias teisėsaugininkų bevaises pastangas surasti keliomis žmogžudystėmis įtartą A. Juodrį apsunkino ir tai, kad jie turėjo tik 1991-aisiais darytą bėglio nuotrauką. Tarp teisėsaugininkų sklido kalbos, kad jis pasidaręs plastinę veido operaciją.
Tačiau viltį praradusiems Šiaulių zonos ONTT operatyvininkams vieną dieną pavyko gauti neįkainojamos informacijos apie paskutinę A. Juodrio buvimo vietą. Remiantis operatyvininkų žodžiais, 1998 metais rugpjūčio 28 dieną apie 13 valandą prie Klaipėdos Budelkiemio gatvės 13-oju daugiabučio pastebėtas privažiavęs keistai besielgiantis BMW automobilio vairuotojas. Po akimirkos iš jo išlipo vyriškis, panašus į teisėsaugininkų ieškotą Beną. Sulaikymo grupės pareigūnai nedelsdami nutarė iškratyti įtarimų keliantį vyriškį ir butą, kuriame jis buvo apsistojęs. Policininkams į pagalbą atvyko „Aro“ kovotojai.
Pasiduoti neketino
Iš pradžių teisėsaugininkai pasibeldė į kaimyno duris ir paklausė, koks žmogus užėjo į priešais esantį butą. Kaimynas atsakė girdėjęs, kad greta išnuomotame bute apsistojęs jūrininkas, kuris retokai būna namuose. Šnekus kaimynas policijai teigė girdėjęs, kad paslaptingasis nuomininkas be derybų mokėjo avansu nuomą net už kelis mėnesius į priekį – tūkstantį litų, pateikė naujutėlaitį Lietuvos piliečio pasą. Tiesa, negalėjęs prisiminti, kokiu vardu išduotas pasas.
Tokios aplinkybės pareigūnams dar labiau sustiprino įtarimus, kad greičiausiai tai bus tas pats nuo policijos besislapstantis Benu vadinamas A. Juodris. Nutarta šturmuoti.
Bemat į laiptinę įsiveržė maždaug tuzinas vyrų maskuojamosiomis uniformomis, šaukdami visiems įtarimų sukėlusiame bute esantiems asmenims: „Atidarykite duris! Rankas už galvos!“ Tai buvo Šiaulių ir Klaipėdos kriminalinės policijos darbuotojai, „Aro“ grupės vyrai su automatais, atvykę areštuoti A. Juodrio. Bet Benas neturėjo noro leistis su jais į kalbas – vietoj atsakymo jis paleido šūvius.
A. Juodrio sulaikymo operacija įgavo pagreitį. Atrodė, kad visi operatyvininkai, palaikomi specialaus greitojo reagavimo būrio, šturmavo galingą tvirtovę. A. Juodris nespėjo net užtrenkti antrų šarvuotųjų buto durų, kai pasigirdo laužomų pirmųjų garsas, pistoleto šūviai, moteriški riksmai. Bet pasiduoti jis vis tiek neketino.
