Apie koronaviruso situaciją šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydyto epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Tendencijos optimistiškos, bet nusiraminti nereikėtų
„Ne tik ministerijos, kažkokios įstaigos, bet visų Lietuvos žmonių, kurie yra pavargę nuo karantino, visų suvaržymų ir reikalavimų, nuotaika, matant tuos [užsikrėtimo] skaičius, nuotaika gerėja.
Bet čia svarbu nepamiršti kitų dalykų, kad nors situacija gerėja, ji nėra tokia gera, kokią mes turėjome prieš metus pirmajam karantinui esant. Kas dabar atrodo labai gerėjanti situacija, tikrai nėra tai, ką turėjome blogiausio praėjusiais metais“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Viceministrė akcentavo, kad vis dar galioja karantino reikalavimai, kurių reikia laikytis, o taip suskubti pasiskiepyti turėtų tie gyventojai, kurie to iki šiol nepadarė.
„Kad visi pasiektume gerokai geresnių rezultatų“, – sakė pašnekovė.
D. Razmuvienė tvirtina, kad sergamumo tendencijos nuteikia optimistiškai, nes nuo gegužės 10 d. epidemiologiniai rodikliai pradėjo mažėti.
„Tikrai tai susieta su vakcinacija. Nes kitokio aktyvaus įrankio, kuris galėtų mus apsaugoti nuo tos infekcijos ne tik susirgimo, bet ir plitimo, pasaulis kaip ir neišrado“, – kalbėjo epidemiologė.
Pasak jos, nors tendencijos šiandien ir nuteikia optimistiškai, nereikia pamiršti, kad Lietuvoje vis dar yra raudonųjų ir net vieta juodoji sergamumo zona – Molėtų rajonas.
„Labai nusiraminti nereikėtų, žinoma, kiekviena diena turėtume pasidžiaugti ir, vis dėlto, yra beveik 23 teritorijos, kuriose sergamumas nėra dar mus visiškai tenkinantis. <...> Tikrai dar yra kur padirbėti“, – sakė D. Razmuvienė.
„Kalbant apie vasaros laikotarpį, apie atostogas, jeigu mes sugebėsime neprarasti noro skiepytis, paskatinsime, paraginsime ne tik artimuosius, bet ir draugus, kaimynus, aš manau, kad vasarą ir, be abejo, rudens laikotarpiu turėtumėme būti labiau pasiruošę“, – pridūrė specialistė.
Nulio atvejų nepasieksime
D. Razmuvienė siūlė nelyginti praėjusios ir šios vasaros epidemiologine prasme. Anot specialistės, praėjusi vasara buvo pirmosios koronaviruso bangos įsibėgėjimas.
„Dabar skaičiai yra didesni, nes mes turėjome ir antrą, ir trečią bangą. Pagal teoriją visų naujų pandemijų, tokios tos bangos ir būna. Pirma būna lengva, įsibėgėjanti, antra – stipriausia, po to po trupučiuką ta pandemija slūgsta. Kadangi mes esame kaip ir papėdėje tos trečios bangos, aš manau, kad vasara nebus tokia, kokia buvo praėjusi vasara, nulio atvejų, nemanau, kad mes turėsime“, – kalbėjo epidemiologė.
Prie to, anot D. Razmuvienės, prisidės ir vis atsirandančios naujos atmainos, apie kurių plitimą ir užkrečiamumą dar nėra viskas iki galo žinoma.
„Tas atmainų įsiveržimas ir paplitimas, ypač vasaros metu, žinant mūsų ir keliones, ir atviresnį, laisvesnį buvimą, žinoma, didina riziką. Todėl visą laiką ir sakome, koks bebūtų tas laikotarpis, <...> vis dėlto, nereikėtų pamiršti savisaugos priemonių, tai, ką esame išmokę, ir jas naudoti“, – sakė D. Razmuvienė.
Visgi epidemiologė nemano, kad vasaros pabaiga ir rudens pradžia bus tokia, kaip pernai, kai atvejų skaičius augo, o rugsėjį jau fiksuota dešimtis tūkstančių sergančiųjų.
„Manau, kad mes skiepysimės intensyviai ir tikrai tokių didelių skaičių, ką mes turėjome praėjusios vasaros pabaigoje, rudens pradžioje neturėsime. Bet, ko gero, neturėkime vilties, kad bus visiškai nuliniai sergamumo rezultatai“, – teigė D. Razmuvienė.
Ar pasieksime vidurvasarį masinį imunitetą? Priklauso, kaip skaičiuosime
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo iškėlęs tikslą, kad iki vidurvasario Lietuva turėtų pasiekti masinį imunitetą ir paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Ž. Simonaitytė teigė, kad jeigu žiūrėsime į sąlyginį imunizacijos lygį, į kurį įskaičiuojami bent viena vakcinos doze paskiepyti ar persirgę gyventojai, tai tokį imuniteto lygį Lietuva turėtų pasiekti vasaros viduryje.
„Kalbant apie žmones paskiepytus abejomis vakcinos dozėmis, tai ne, vien dėl to, kad tas tarpas taro vakcinų – 3, 4 ar dar daugiau savaičių – tai vienareikšmiškai to imuniteto skaičiaus iki vasaros vidurio pasiekti nepavyks, bet čia jau yra savaičių klausimas“, – sakė viceministrė.
„Galvoti apie 70 proc. gal ir nereikėtų liepos mėnesį, bet mes neužsibrėžkime tokio tikslo, ar liepa, ar rugpjūčio mėnuo. Svarbiausia, kad nedingtų žmonių noras skiepytis“, – teigė D. Razmuvienė.
Karantinas baigsis, bet ribojimai – ne
Šiuo metu karantinas pratęstas iki birželio 30 d., tačiau, anot Ž. Simonaitytės, žiūrint į dabartinę situaciją ir ribojimus, kokius ministerija norėtų taikyti, karantiną prie gerėjančios situacijos yra laikas baigti. Tačiau viceministrė pažymi, kad ekstremali situacija šalyje išliks.
„Prie kurios tam tikri ribojimai išlieka. Jeigu kalbant apie patį žodį „karantinas“, ar jis bus skelbiamas liepos mėnesį, turbūt, kad ne. Žiūrint į dabartines tendencijas, galima sakyti, kad jis neturėtų būti skelbiamas. Bet ar bus skelbiama ekstremali situacija ir ar bus ir toliau taikomi ribojimai? Manau, kad taip“, – tvirtino Ž. Simonaitytė.
Kada Lietuvoje bus skiepijami vaikai? Kaip vyksta masinės vakcinacijos procesas? Kokius namų darbus reikia padaryti ruošiantis rudeniui? Apie tai ir dar daugiau – likusioje laidos „Dienos pjūvis“ dalyje, kurios įrašą rasite straipsnio pradžioje.
