"Teismas pasakė - Konstitucijoje nėra nustatyta, koks turėtų būti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis, ir nuo kokių būtent pajamų jis turėtų būti apskaičiuojamas. Nustatyti tam tikrą fiksuotą arba diferencijuotą privalomųjų sveikatos draudimo įmokų dydį, taip pat pajamų rūšis, nuo kurių jis paskaičiuojamas, yra įstatymo leidėjo diskrecija", - ketvirtadienį KT išaiškinimą žurnalistams komentavo ministras.
Pasak ministro, KT išaiškinimas yra pagrindas pradėti diskusijas dėl sveikatos draudimo mokesčio taikymo, jis sakė atstovaujantis progresiniam modeliui.
"Čia ir diskutuosime - liberalai, konservatoriai, socialdemokratai. Aš atstovauju progresinei mokesčių sistemai, liberalai atstovaus plokščiai, konservatoriai galbūt mišriai. Įstatymo leidėjo pareiga bus nustatyti, kokie įmokų dydžiai ir nuo kokių pajamų, Teismas pasisakė, kad galima įvairias pajamas įtraukti, ne tik darbo mokesčio. Dar vienas aiškumas, kad galime skaičiuoti pajamas nuo kapitalo, nuo dividendų, nuo visų kitų ir žiūrėti, kaip daryti, tai bus įstatymų leidėjo diskrecija", - sakė ministras.
Šiuo metu už dirbančius asmenis "Sodrai" mokamos 9 proc. (3 proc. – darbdavio ir 6 proc. – dirbančiojo) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Dirbantys pagal verslo liudijimą kas mėnesį patys moka 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokestį, šiuo metu jis siekia 90 litų.
KT trečiadienį paskelbė išaiškinimą dėl nemokamos būtinos medicinos pagalbos. Teismas pasisakė, kad gyvybiškai būtinos - reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti - medicinos paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Kita pagalba nemokamai teikiama atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Teismas pabrėžė, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose piliečiams teikiamoms nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti, nuolatiniam šiai pagalbai teikti reikalingo šių įstaigų tinklo veikimui užtikrinti. Tačiau jeigu ši pagalba dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose ir dėl to yra teikiama kitose sveikatos priežiūros įstaigose, jų patiriamos šios pagalbos teikimo išlaidos taip pat turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
KT teigimu, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nemokamą medicinos pagalbą piliečiams, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis) atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių: savanoriškojo sveikatos draudimo fondų lėšų, tiesioginiais pačių asmenų mokėjimais ir kt.
Į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti praėjusiais metais paskelbtą nutarimą, kreipėsi sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas V.P.Andriukaitis.
Ministras prašė išaiškinti nuostatas dėl Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata, užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, nemokamos medicinos pagalbos piliečiams sampratą, kitus klausimus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
