Tokia nuostata numatyta ketvirtadienio rytą suderėtame preliminariame susitarime tarp Europos Parlamento ir valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, BNS pranešė šaltiniai Briuselyje.
Šis susitarimas nėra galutinis, jį dar turės patvirtinti valstybės narės.
Europarlamentarai anksčiau siūlė įpareigoti įmones grąžinti vairuotojus namo mažiausiai kas keturias savaites.
Lietuva ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys kritikavo tokius siūlymus, argumentuodamos, kad tai didins taršą ir trukdys kovoti su klimato kaita.
Lietuvos verslininkai ir vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.
Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį.
„Linava“: dėl griežtesnių ES reikalavimų darbo neteks tūkstančiai vilkikų vairuotojų
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sako, kad Europos Sąjungos planai įpareigoti vilkikų vairuotojams grįžti namo kas aštuonias savaites lems tūkstančių darbo vietų praradimą.
„Galime pasakyti aiškiai – mūsų skaičiavimais apie 34 tūkst. darbo vietų iš Lietuvos iškeliaus“, – BNS sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Europarlamentarai anksčiau siūlė įpareigoti įmones grąžinti vairuotojus namo mažiausiai kas keturias savaites, tačiau po derybų su valstybėms narėms atstovaujančia Suomija ketvirtadienį nustatytas aštuonių savaičių terminas, BNS pranešė šaltiniai Briuselyje
Pasak „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, šis pakeitimas neturės esminės įtakos.
„Mirštančio žmogaus garstyčių kompresai neišgelbės, todėl didelio skirtumo tarp keturių ir aštuonių savaičių nėra. Pats automobilių gražinimo faktas yra blogas dalykas“, – BNS sakė M. Atroškevičius.
Jis teigė, kad tokie reikalavimai nedera su ekologija, nes vilkikų grąžinimas didins taršą.
Pasak M. Atroškevičiaus, „Linava“ ketina toliau tęsti diskusijas dėl vadinamojo mobilumo paketo, tačiau didelių vilčių pasiekti teigiamą rezultatą neturi.
„Tikrai kalbėsime ir diskutuosime, kokių dar žingsnių galime imtis, bet čia jau yra ne asociacijos, o valstybės kompetencija. Deja, pastaruoju metu ne viskas pas mus yra gerai su valstybės požiūriu į transporto sektorių, buvo priimta daug nepamatuotų sprendimų– dėl mokesčių pakėlimo ir kitų klausimų“, – tvirtino M. Atroškevičius.
Jis apgailestavo, kad Lietuva, kurios ekonomikoje transporto sektoriui tenka tikrai svarbus vaidmuo, nesugebėjo apginti savo pozicijų.
„Dėl mobilumo paketo mes gal neturime priekaištų institucijoms ir žmonėms, kurie su tuo dirbo, tačiau rezultatas yra neigiamas, mes nesugebėjome įtikinti kitų šalių vyriausybių. Lietuvai taip yra minusas, mums tai yra daug svarbiau nei kitoms šalims, todėl tai silpnina mus kaip valstybę“, – teigė M. Atroškevičius.
„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis sako, kad dėl tokio sprendimo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones.
Anot T.Garuolio, dėl mobilumo paketo ir transporto sektoriaus komandiruojamiems darbuotojams didėsiančios minimalios mėnesio algos, augs krovinių vežimo automobiliais sektoriaus koncentracija ir atitinkamai mažės konkurencijos lygis.
„Tikėtina, kad šalies ekonomikai, krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus“, – komentare žiniasklaidai tvirtino T. Garuolis.
Jo teigimu, dėl įmonių bankrotų tapusiems bedarbiais transporto sektoriaus darbuotojams bedarbių išmokoms iš valstybės pareikalaus apie 111 mln. eurų vienkartinių išlaidų, prognozuojama, kad bus prarasta 102 mln. eurų valstybės biudžeto pajamų, iš kurių dėl negautų Sodros įmokų – 65 mln. eurų ir negauto GPM – 37 mln. eurų.
Lietuvos verslininkai ir vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos. Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį.
