Kalendorius
Lapkričio 18 d., pirmadienis
Vilnius +4°C
Horoskopai
Programos image
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
REKLAMA
Komentuoti
3
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos

Šalies politikai sveikina Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo diena

2017-03-11 10:21 / šaltinis: BNS / aut.
Autoriaus(-ės) nuotraukos nerasta
šaltinis: BNS aut.
2017-03-11 10:21

Kovo 11 proga - iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Seime. Jos metu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad Tėvynė tikisi ir laukia atsakomybės ir tarnavimo. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
48

Kovo 11 proga - iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Seime. Jos metu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad Tėvynė tikisi ir laukia atsakomybės ir tarnavimo. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos.

REKLAMA
3
REKLAMA
REKLAMA

„Tėvynė laukia ir tikisi atsakomybės ir tarnavimo. Kokią Lietuvą norime matyti po 20-ies, 50-ies metų? Kokius laiškus kunigaikštis Gediminas siųstų į Europą šiais laikais? Išsaugokime neįkainojamą savasties ir taikaus, pagarbaus buvimo kartu jausmą, kurį dovanoti gali tik gimtinės žemė. Ne tik ekonominė gerovė gali išugdyti tikėjimą Lietuva“, – iškilmingame minėjime Seime teigė parlamento vadovas.

REKLAMA

Iškilmingas Seimo posėdis, skirtas Kovo 11-ajai
(48 nuotr.)
(48 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Iškilmingas Seimo posėdis, skirtas Kovo 11-ajai

„Visų mūsų, čia gyvenusių ir gyvenančių – lietuvių, lenkų, žydų, rusų, gudų, totorių, ukrainiečių, karaimų, latvių. Estų ir kitų darbai, viltys ir troškimai yra sulydyti į vieną stiprų jausmą – Lietuvą. Vardan tos Lietuvos, dėl visų mūsų ateities ir klestėjimo kurkime, telkimės, dirbkime“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, turėti laisvę reiškia kasdieninį rūpestį.„Kokią savo valstybę matome šiandien, kokią norime matyti rytoj ir dar po 27-erių metų? Kokios permainos būtinos? Kokie darnūs žingsniai yra neatidėliotini? Jau šiandien reikia atsakyti ir ruošti ateities atsakymus į šiuos klausimus“, – V.Pranckietis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis teigė, kad atėjęs pavasaris yra kvietimas apsivalyti ir kvietimas dirbti: „Ir tai neturi būti tik žodžiai ar šūkiai. Visi Lietuvoje laukia ir tikisi oraus gyvenimo, kai vertinamas darbas ir noras būti reikalingu visuomenei piliečiu“.

REKLAMA

„Mūsų žmonės turi daug ryžto ir potencialo, yra talentingi ir darbštūs, kelia aukštus standartus ir laukia, kad jais būtų tikima ir pasitikima, jie – tai mes visi drauge – norime kurti savo valstybę“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos.

REKLAMA

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija
(40 nuotr.)
(40 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija

Tikroji laisvė yra tarnystė Lietuvos žmonėms, sako S.Tamkevičius

Tikroji laisvė tai nėra neatsakingas savo norų tenkinimas, bet tarnystė Lietuvos žmonėms, sako arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

„Tikroji laisvė tai nėra neatsakingas savo norų tenkinimas, bet tarnavimas. Dievas mums padovanojo laisvę ne griauti, bet statyti, ne priešų ieškoti, bet juos paversti draugais. Nors laisvė suteikia galimybę rinktis tiesą ar melą, dorą ir nedorą elgesį, bet drauge ji įpareigoja mūru stovėti už tiesą ir teisingumą. Jei kas mąsto kitaip, tas nėra supratęs, kas yra laisvė“, - iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime šeštadienį sakė dvasininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, kam laisvė yra tik galimybė neatsakingai rinktis ir pataikauti savimeilei, tas dar nėra laisvas, nors Lietuva jau ketvirtį amžiaus yra laisva. Arkivyskupo teigimu, laisvę reikia statyti ant tiesos, dorybių, meilės ir pagarbos žmogui vertybių.

„Laisvė yra tokia Dievo dovana, už kurią kasdien reikia mokėti didelę kainą. Gal ne tokią, kokią mokėjo partizanai, politiniai bei sąžinės kaliniai ar pogrindžio spaudos pionieriai, bet pakankamai didelę. Nemokėdami šios kainos, rizikuojame tapti dvasios vergais“, - sakė S.Tamkevičius.

REKLAMA

Jo teigimu, darosi aišku, kad nelengva būti laisviems, kai kasdien matomi pesimizmu alsuojantys straipsniai ir tūkstančiai žmonių, galvojančių apie geresnį savo asmeninį, o ne Lietuvos žmonių gyvenimą.

„Pirmiausia reikia išsilaisvinti savo dvasia, kad mums per maža būtų nesulaužyti kurio nors Baudžiamojo kodekso paragrafo, bet kad mūsų sąžinė visuomet liudytų, jog renkamės ne tik tai, kas mums asmeniškai naudinga, bet kas tarnauja bendram gėriui. Lietuvos gėriui. Tai pakankamai aukštai iškelta laisvės kartelė. Bet tokia yra tikros laisvės kaina“, - kalbėjo dvasininkas.

REKLAMA

S.Tamkevičiui 2013 metais buvo paskirta Laisvės premija.

Jis 1972 metais pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurioje buvo rašoma apie tikinčiųjų persekiojimą sovietų okupuotoje Lietuvoje. 1983 metais dvasininkas buvo suimtas ir, apkaltinus antisovietine propaganda ir agitacija, nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 metais ištremtas į Sibirą, tačiau po pusmečio, prasidėjus „perestroikai“, paleistas į laisvę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M.Laurinkus: Lietuvos istorijos trajektorija neturi pradingti globaliame pasaulyje

Lietuvos istorijos trajektorija neturi pradingi globaliame pasaulyje, sako Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Mečys Laurinkus.

„Nemanau, jog Lietuvos istorijos trajektorija turi pradingti globaliame pasaulyje. Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje intelektualai kėlė diskusijas apie Lietuvos vaidmenį tarp savo kaimynių. Vienas iš variantų buvo naujiems laikams pritaikyta tilto tarp Vakarų ir Rytų idėja. Teisinga ar ne, bet tai skatino giliau ir atidžiau tyrinėti savo istoriją. Lietuvai tapus NATO nare, ėmė plisti kitoks savo vaidmens suvokimas, vaizdžiai tariant, vos ne Vakarų Europos pasienio tvirtovė, fortas“, – per iškilmingą minėjimą Seime šeštadienį sakė M.Laurinkus.

REKLAMA

Pasak jo, Lietuvos istorijoje būta labai karingų laikotarpių, tačiau Lietuva yra artimesnė dialogo kultūrų tipui, su unikalia tolerancijos nuo viduramžių tradicija.

„Įsivaizduočiau Lietuvą kaip tvirtovę su nuleidžiamais, ne bet kada, dialogo tiltais. Savu būdu atgrasyti gali ir diplomatija, o visų svarbiausia, kad mes patys, o ne kas nors iš šalies, kad ir protingų žmonių kompanija, kurtume savo valstybės ateities variantus“, – kalbėjo signataras.

REKLAMA

Jo teigimu, dėl klaidingo savo vietos suvokimo pasaulyje kyla spąstai valstybės kūrimui.

„Vis dar gyvas įsitikinimas, jog narystė Europos Sąjungoje ir NATO yra ir Lietuvos istorijos pabaiga, nebesą ko siekti, išskyrus finansinės ar kitokios ES paramos, tvirtesnių saugumo garantijų ir pasivyti kurią nors Skandinavijos valstybę“, – teigė M.Laurinkus.

REKLAMA
REKLAMA

„Kas yra Lietuva, koks jos vaidmuo, kad ir toje pačioje ES, kokia Lietuvos misija, pagaliau, kuo mūsų valstybė, kultūra įdomi, o gal ir naudinga, kitoms kultūroms ir valstybėms – klausimai, kurie, nenorint įžeisti klausėjo, laikomi romantine atgyvena“, – pridūrė jis.

G.Burbulis: imperinį sindromą Rusijoje išgydysime visi kartu

Sugriuvus Sovietų sąjungai nepavyko išgydyti imperinio viruso Rusijoje, tačiau tai įmanoma pasiekti visiems kartu, sako buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino bendražygis, buvęs valstybės sekretorius Genadijus Burbulis.

„Mums pavyko pasiekti, kad imperija griūtų taikiai, bet mums nepavyko neutralizuoti imperinio viruso. Mums nepavyko išvalyti to imperinio sindromo, bet mes tai būtinai padarysime ir padarysime tai visi kartu“, – šeštadienį Seime sakė G.Burbulis.

Jis dalyvavo iškilmingame Kovo 11-osios minėjime.

„Aš atsiprašau už tuos išbandymus, kuriuos pastaraisiais metais patiria visi sąžiningi žmonės, tarp jų ir tie, kurie gyvena tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Bet man atrodo, kad mes privalome ir galime vienas kitame stiprinti brolybės dvasią, nepaisant konkrečių dabartinių problemų“, – tvirtino G.Burbulis.

REKLAMA

Jo teigimu, imperijos šiandieniniame pasaulyje neturi ateities.

„Dabartinėje situacijoje niekada negalėsime nusiraminti, jeigu dėl nesusipratimų ar naivumo atsiranda mėginimai atkurti imperijas. Tai labai pavojingai neįvertintos mūsų istorijos pamokos. (…) Galime tik užjausti tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių to nesupranta“, – kalbėjo rusų politikas.

Pasak jo, žmonės ne visada suvokia, kad laisvė tai yra sunkiausiai suvokiama vertybė, reikalaujanti įtempto dvasinio mąstymo ir psichologinio darbo..

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų