Per du dešimtmečius nė viena iki šiol dirbusi mūsų Vyriausybė taip ir nesugebėjo įgyvendinti bent vienos kampanijos, kuri būtų privertusi kitas šalis atkreipti dėmesį į Lietuvą.
Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kaip ir ankstesnės valdžios, iki šiol nesugebėjo deramai suformuoti Lietuvos įvaizdžio. Prikurta dešimtys nevykusių programų, vizijų ir strategijų, o tam skirti milijonai litų nugulė nežinia į kieno kišenes.
Kontrolierių išvados
Šalies logotipas, kuriame iš įvairiaspalvių kubelių sukonstruotas Lietuvos žemėlapis, ir šūkis „Lietuva – drąsi šalis“, atrodo, liks užmarštyje, kaip ir ankstesnės valdžios parengtos strategijos bei projektai, kuriais mėginta atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvą.
Po Valstybės kontrolės išvadų, kuriose konstatuota, kad formuodamos Lietuvos įvaizdį institucijos, neturėdamos bendros vizijos, krypčių ir prioritetų, 2005–2008 m. atskiriems šalies įvaizdžio projektams neefektyviai panaudojo apie 63 mln. Lt, galima daryti išvadą – valdžiai labiau rūpi ne galutinis tikslas, o kaip panaudoti biudžeto pinigus ir juos išdalyti „tam, kam reikia“.
Gedimino Kirkilo Vyriausybė koncepcijai „Lietuva – drąsi šalis“ ir Lietuvos įvaizdžio knygai parengti išleido 129,9 tūkst. Lt, „Lietuvos pristatymo per Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvausiančią Lietuvos olimpinę rinktinę“ viešinimo kampanijai išleido dar 0,59 mln. Lt, o 2009 m. Lietuvos įvaizdžio formavimo programai buvo numatyta skirti 1,7 mln. Lt.
Vizija „Lietuva – drąsi šalis“ žlunga panašiai, kaip kita nacionalinė programa – „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Tada dalis lėšų iš 100 milijonų litų buvo panaudota nežinia kam. Net 1 mln. litų buvo sumokėtas už Islandijos dainininkės Bjork koncertą, nors tai menkai susiję su Europos kultūra.
Būtų pusė bėdos, jei valdžia mokytųsi iš klaidų, tačiau jas ir toliau atkakliai kartoja.
Yra parengta daugybė strategijų, įvaizdžio programų, kuruojamos įvairios parodos, kuriose esą prisidedama prie Lietuvos įvaizdžio formavimo.
Pinigai iš ES aruodo
Žemės ūkio ministerija kuruoja dvi įvaizdžio formavimo parodas užsienyje ir vieną Lietuvoje – vokiškąją „Žalioji savaitė“ („Gruene woche“), rusiškąją „Auksinis ruduo“ („Zolotaja osen“) ir lietuviškąją „AgroBalt“.
„Šiuo metu yra paskelbti vieši atviri konkursai įvaizdžio formavimo parodų organizavimo paslaugoms pirkti, todėl apie numatytas lėšas kalbėti anksti“, – tikino ŽŪM atstovas Vilius Rekevičius, nors paprastai vien „AgroBalt“ kainuoja apie 300 tūkst. Lt.
Kur kas didesni užmojai yra Ūkio ministerijoje, kurios atstovė Rūta Serapinaitė teigė, kad Lietuvos įvaizdžiui formuoti Valstybinis turizmo departamentas vien 2009 m. skyrė 4,3 mln. litų. 2010 m. ši suma padidėjo beveik dvigubai – iki 8,2 mln. Lt, o 2011 m. jau sudarė 8,8 mln. Lt. Šios lėšos skiriamos iš ES struktūrinių fondų, tačiau realių rezultatų nematyti.
Daug priekaištų dėl „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ sulaukusi Kultūros ministerija ir toliau mėgina klaidinti visuomenę, nes „Valstiečių laikraščio“ konkrečiai paklausta, kaip prisideda prie Lietuvos įvaizdžio formavimo, nurodė po keliasdešimt puslapių sudarančias šešias strategijas, kuriose ir velnias koją nusilaužtų.
„Galėčiau teigti, kad Kultūros ministerijos strateginis planas, jo programos ir finansuojamos priemonės prisideda prie teigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimo“, – sakė Profesionalaus meno skyriaus vedėja Elė Vilkienė. Deja, 2009–2011 m. strategijoje, skiltyje „Pristatyti Lietuvos kultūrą ir meną užsienyje, formuojant teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje“ numatyta „nulis“ litų, užtat dešimtys milijonų išdalyta abejonių keliantiems projektėliams.
Užsienio reikalų ministerija įgyvendina Lietuvos patrauklumo didinimo programą emigrantams „Globali Lietuva“, kuriai numatyta per 1 mln. Lt, nors ši suma dar tikslinama. Tačiau kone daugiausia Lietuvos įvaizdžiui ir gamtosaugos priemonėms ištaškė Aplinkos ministerija. Pasaulinei parodai EXPO kasmet atseikėjama keliolika milijonų litų, o ministerija remia net privačių televizijos kompanijų serialus.
Kaip ir Valstybės kontrolė, Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA) akcentuoja, kad valdžia turėtų sukoncentruoti dėmesį į vieną Lietuvos įvaizdžio formavimo viziją, nesiblaškant tarp projektų ir projektėlių.
Reklamos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės patvirtintas logotipas su šūkiu „Lietuva – drąsi šalis“ jau naudojamas daug rečiau, nei „Neregėtos Lietuvos“ kūrėjo Mariaus Jovaišos šalies įmonėms ir institucijoms pasiūlytas logotipas, kuriame pavaizduotas stilizuotas Vytis gintaro gabalėlyje. Šio prekės ženklo šūkis – „Lietuva – Baltijos širdis“ („Heart of the Baltic‘s“). Logotipą M.Jovaiša leido naudoti neatlygintinai.
„Dviejų logotipų naudojimas kuriant mažos šalies įvaizdį dar labiau komplikuoja situaciją, klaidina potencialius turistus“, – teigia RSVA ekspertai.
Nėra atsakingos žinybos
Pasak RSVA ekspertų, vienas esminių dalykų, kurį turėtų padaryti Vyriausybė – numatyti atsakomybę už valstybės žinomumą ir įvaizdžio formavimą, nes iki šiol tuo rūpinasi per daug ministerijų ir įstaigų.
„Formaliai už turistų srauto didinimą atsako Valstybinis turizmo departamentas, bet jam neskiriama pakankamai lėšų (...), – teigia ekspertai. – VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dirba labiau pritraukiant užsienio investicijas, tad faktiškai atsakingai imtis plačios šalies komunikacijos koordinavimo negali.“
Kaip išeitį jie siūlo atkurti Lietuvos institutą arba sukurti visuomeninį Lietuvos įvaizdžio institutą, kuris ir rūpintųsi tikslingu šalies įvaizdžio formavimu. Tačiau ir šis siūlymas dar nėra subrandintas, o Vyriausybė, atrodo, šalies įvaizdį ir toliau kurs trumpalaikėmis programomis.
Po Valstybės kontrolės išvadų Lietuvos įvaizdžio formavimo koncepcija „Lietuva – drąsi šalis“ buvo sustabdyta.
Bendrovės „Publicum“ direktorius Artūras Jonkus teigia, kad daugelio projektų Lietuvoje bėda yra ta, kad jie pradedami, bet iki galo neužbaigiami. „Daug energijos ir triukšmo būna tik iš pradžių, pranešant apie tai, kas bus daroma, o vėliau entuziazmas dingsta ir projektai baigiasi suveltai“, – konstatuoja A.Jonkus.
Vizija „Lietuva 2030“ – naujas Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sumanytas projektas, kuris greičiausiai žlugs po 2012 m. Seimo rinkimų, nes išsilaikyti premjero poste A.Kubilius beveik neturi jokių galimybių, o naujai ateinančios valdžios įgyvendina vis naujus sumanymus.
Neturi požiūrio
Marius Jovaiša, albumo „Neregėta Lietuva“ leidėjas
Didžiausia problema, kad Lietuvos valdžia neturi vieno ir solidaus požiūrio į tai, kaip reikėtų kurti valstybės įvaizdį. Viena vertus, turizmas Lietuvai nėra labai svarbi ūkio šaka ir galbūt atitinkamai valdžios požiūris koncentruojasi kitur. Kita vertus, net mūsų sąlygomis, kai Lietuvoje ne toks klimatas kaip Naujojoje Zelandijoje, Indijoje ar Prancūzijoje, galima labai daug padaryti. Šiuo atveju Lietuva turėtų save pristatyti pirmiausia kaip regiono atstovę, panaudoti šio regiono vertybes ir tuo išsiskirti iš kitų Baltijos šalių.
Laikina nauda
Kęstutis Gečas, UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ direktorius
Valdžia pamiršta tęstinumą ir nuoseklumą. Jeigu jau buvo nuspręsta būti drąsia šalimi, tai reikia būti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Ir tai daryti ilgai, kantriai. Laikinos kampanijos, trunkančios keletą mėnesių, duoda tik laikiną naudą. Ilgalaikis požiūris, kada kasmet finansuojamos kampanijos, kada kiekviena nauja kampanija pirmiausia stiprina prieš tai buvusią, išryškina naujus aspektus ir pateikia naujus argumentus, atves į sėkmę. O jeigu kasmet rengiamos kampanijos viena kitą neigia, tai tas pat, kaip važinėti pirmyn ir atgal tuo pačiu keliu. Problema ir ta, kad valstybės institucijos, užsakydamos informavimo kampanijas, pirmiausia žiūri į raidę, o ne į esmę.
G. Stanišauskas
