„Daugelis žmonių, išgirdę terminą „bendrija“, iš pradžių susiduria su baimėmis dėl galimų biurokratinių ir administracinių kliūčių, iki galo nesupranta, kas tai yra ir ką čia reikės daryti. Tačiau iš tiesų viskas yra gerokai paprasčiau, nei gali pasirodyti. Bendrijos – tai tiesiog juridiniai asmenys, kuriuos gali įsteigti tiek pavieniai gyventojai, tiek daugiabučių namų ar sodų bendrijos“ – teigia Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja Dovilė Kapačinskaitė.
Pasak jos, bendriją galima įkurti kartu su draugais, kaimynais, bendradarbiais ar bendruomenės kurioje gyvenama, nariais. Tereikia pristatyti jai idėją, įsivertinti bendrijos tikslus ir užregistruoti naują ne pelno siekiančią organizaciją.
„Pagrindinis bendrijų tikslas – kartu įsirengti atsinaujinančios energijos generacijos įrenginį ir naudotis jo teikiamais privalumais. Pavyzdžiui, ūkininkai, kurie šiuo metu kooperuojasi pirkdami ir dalydamiesi žemės ūkio technika, kurios galbūt vieni neįpirktų, lygiai taip pat gali kooperuotis įsirengdami vėjo elektrinę ar saulės parką. Šia galimybe gali pasinaudoti ir kaimynų bendruomenė, norinti apsirūpinti pigia elektra ar įsirengti greito elektromobilių įkrovimo stotelę“, – praktiniais pavyzdžiais dalijasi specialistė.
Dėmesio centre – ir socialiai pažeidžiamos grupės
Toks modelis padės sumažinti energijos sąnaudas, sutaupys finansų, suteiks galimybę naudoti švarią ir žalią energiją bei tapti nepriklausomais nuo tradicinių energijos tiekėjų.
„Kaip sakoma, jei nori eiti greitai – eik vienas, jei nori eiti toli – eik kartu. Šis posakis puikiai atspindi ir bendrijų esmę – bendradarbiaudami gyventojai gali gauti ne tik pigesnę energiją, bet ir kurti tvarią, socialiai atsakingą bendruomenę. Taip pat svarbu paminėti, kad bendrijos gali prisidėti ir prie savivaldybių, mokyklų, ligoninių bei socialiai pažeidžiamų grupių gerovės, kadangi jos tikslas yra kur kas kilnesnis nei vien narių ir dalyvių interesų tenkinimas“, – sako D. Kapačinskaitė ir pabrėžia, kad yra dvi bendrijų rūšys: atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos.
„Skirtumai tarp šių bendrijų nėra dideli – jos abi savo teritorijai teikia ekonominę, socialinę ir visuomeninę naudą, tačiau piliečių energetikos bendrijoje gali dalyvauti platesnis ratas subjektų, tarp kurių – ir savivaldybių įmonės, taip pat veikti platesnėje teritorijoje“, – dalijasi Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja.
Stebi augantį susidomėjimą
Daugelyje Europos valstybių energetikos bendrijos veikia jau ne vieną dešimtmetį, o jų skaičius, tokiose šalyse kaip Graikija, Olandija, Vokietija, Belgija, siekia tūkstančius. Lietuvoje šiuo metu įsteigta 17 energetikos bendrijų, iš kurių 14-ai suteiktas piliečių energetikos statusas, o 3 – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas. Tiesa, šis skaičius nuolatos auga.
„Kurdami priemonę glaudžiai bendradarbiavome su savivaldybėmis, turėjome ne vieną diskusiją bei stengėmės atsižvelgti į visas pastabas ir patarimus – matome, kad įdėtos pastangos atsiperka. Turime nemažai savivaldybių, planuojančių steigti bendrijas, turime ir tokių, kurios tam ruošiasi – nuo juridinio asmens steigimo iki tinkamos vietos elektrinei parinkimo ir planavimo. Džiugu, kad savivaldybės šiuo klausimu demonstruoja didelį aktyvumą, o nuolatinis dialogas ir informacijos sklaida, neabejoju, paskatins dar didesnį įsitraukimą“, – teigia D. Kapačinskaitė.
Išsamias instrukcijas, kaip verslai, savivaldybės ir piliečiai gali įsteigti atsinaujinančių energijos išteklių ar piliečių energetikos bendrijas bei finansavimo priemones galima rasti Lietuvos energetikos agentūros bei bendrovės „Ilte“ internetinėse svetainėse. Čia apsilankę taip pat ras ir praktinius pavyzdžius, patarimus bei galimybę gauti specialisto konsultaciją rūpimais klausimais.
„Jau žaliuoja“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos inicijuota komunikacijos kampanija. Ja siekiama ugdyti suvokimą, kad šalies gyventojai bei įmonės spręsdami energetinio savarankiškumo klausimus stiprina ir valstybės energetikos sektorių, o ES investicijos spartina energetinio savarankiškumo augimą, tiesiogiai prisideda prie gyventojų gerovės ir konkurencinės aplinkos kūrimo. Kampanija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
