Sausį nukritusi oro temperatūra Vilniuje 37,5 proc. augino šilumos energijos suvartojimą daugiabučiuose namuose.
Lyginant su 2009 metų sausio mėnesio duomenimis, šių metų sausį sostinėje šilumos suvartota 30 proc. daugiau. Prieš metus šilumos energijos tarifas Vilniuje buvo didesnis, todėl šį sausį šiluma vilniečiams kainavo ne 30 proc., o 9,5 proc. daugiau.
Vilniuje vidutinė oro temperatūra šį sausį siekė –10,4C, gruodžio temperatūra sudarė –2,9C. 2009 metų sausį vidutinė oro temperatūra buvo –4C.
„Kol kas turime tik Vilniaus šilumos suvartojimo duomenis, tačiau pagal juos galima spręsti apie situaciją visoje šalyje. Sausis Lietuvoje buvo šaltas, todėl šilumos energijos suvartojimas augo visuose miestuose ir gyvenvietėse“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Labiausiai šilumos energija buvo švaistoma senuose ir prastai apšiltintuose Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojams teko plačiausiai atverti pinigines. „Sausio mėnesio duomenys iškalbingi – taupiausio ir labiausiai energiją švaisčiusio sostinės daugiabučio gyventojų išlaidos šilumai skyrėsi net 5-6 kartus“, – sakė V. Stasiūnas.
Sausį efektyviausiai šilumą Vilniuje vartojo Sviliškių g. 4 daugiabutis. Jo gyventojų išlaidos 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai siekė vos 147 litus. Nuo šio namo nedaug atsiliko renovuotas Vilniaus miesto daugiabutis, esantis Žirmūnų g. 3 gatvėje. Šio namo gyventojams tokio paties ploto buto šildymas sausį vidutiniškai tekainavo apie 186 litus.
Daugiausia už 60 kv. metrų ploto buto šildymą sausio mėnesį mokėjo neefektyviai šilumą vartojančio V.Grybo g. 24 namo gyventojai. Jiems šildymo paslaugos už 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai kainavo net 827 litus.
„Net kelis kartus sumažinti išlaidas šildymui padeda daugiabučių namų renovacija. Tuo praktiškai įsitikina gyventojai, jau suskubę apšiltinti savo daugiabučius“, – sakė V. Stasiūnas.
Paskutiniais mėnesiais šilumos kainas Lietuvoje augino brangusios gamtinės dujos, importuojamos iš Rusijos. „Statistika rodo, kad šilumos kainos neaugo tuose miestuose, kuriuose pagrindinis kuras – vietinis biokuras, pigesnis už gamtines dujas. Pavyzdžiui, biokurą vartojančioje Kelmėje šiluma per paskutinius 4 mėnesius atpigo 9 procentais“, – teigė V. Stasiūnas.
Tuo tarpu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo brangstančių dujų, šiluma 2009-ųjų lapkričio – šių metų vasario mėnesiais vidutiniškai brango 11 procentų. „Belieka apgailestauti, kad Lietuvoje biokuro naudojimo plėtra, kuri leistų stabilizuoti šilumos kainas, nėra skatinama“, – sakė V. Stasiūnas.
LŠTA duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. – šalies daugiabučių yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija. 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – katastrofiškai aukšti.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
