Pirmajame savo interviu po išlaisvinimo 28-erių metų britas „The Sun“ pasakojo apie įkalinimą mažytėje kameroje, kur buvo mušamas, badomas bei verčiamas klausytis sovietinių dainų.
Siaubingi vyro išbandymai baigėsi tik po neseniai įvykusio apsikeitimo kaliniais, kuriam tarpininkavo buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas, rusų oligarchas Romanas Abramovičius. Susitikęs su savo motina ir ukrainiete sužadėtine, A. Aslinas pripažino nemanęs, jog ištrūks gyvas.
Notingame gimęs Aidenas naują savo gyvenimą Ukrainoje pradėjo kurti 2018 metais, nes įsimylėjo savo merginą Dianą Okovytą ir vėliau prisijungė prie karinio jūrų laivyno. Vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, jis stojo į kovą prieš rusus Ukrainos pusėje.
Tačiau balandžio mėnesį jo kovinis dalinys buvo įspeistas į kampą per Mariupolio apgultį, nes baigėsi Ukrainos karių maisto ir šovinių atsargos. Nelikus išeičių „Azovstal“ gamyklos gynėjai Mariupolyje pasidavė rusams.
Bet prieš pasiduodamas Aidenas paskambino motinai, 51-erių Angelai Wood, taip pat merginai Dianai ir abiem pasakė: „Kad ir kas nutiks, mes dar susitiksime“.
Tačiau gana greitai vyras išsigando, kad jo dienos gali būti suskaičiuotos. Jis prisimena: „Jie peržiūrėjo mano pasą ir greitai suprato, kad aš nesu ukrainietis.“
„Karys rusiškai paklausė manęs: „Iš kur tu?“ Pasakiau jam, kad esu iš Didžiosios Britanijos, tada jis trenkė man per veidą“, – pamena Aidenas.
„Jie atskyrė mane nuo kitų ir pradėjo mano apklausą dar šarvuotyje“, – pasakoja britas.
„Pasakiau savo vadui: „Klausykit, jie mane išsiveš, tikriausiai nužudys. Kai ištrūksit – jeigu ištrūksit – pasakykit mano šeimai, kad juos myliu“, – sako A. Aslinas.
Aidenas buvo išgabentas į Donecko liaudies respubliką, nuvestas į areštinę su gobtuvu ant galvos ir tardymo metu žiauriai sumuštas. Visi vyro atsakymai buvo palydimi naujais smūgiais. Tardytojai taip pat grasino nupjauti vyro ausį. Aidenui susmukus ant grindų, jam buvo trenkta į kaktą. Jo patirtus sužalojimus po 24 valandų pamatė visas pasaulis, kai Vladimiro Putino pakalikai paskelbė apie jo sulaikymą socialiniuose tinkluose.
Vyras pasakoja, kad vienas rusų pareigūnas, rūkydamas cigaretę, pritūpė prie jo klausdamas: „Ar tu žinai, kas aš toks?“
„Atsakiau, kad ne. Rusiškai jis man pareiškė: „Aš esu tavo mirtis“. Ir pridūrė: „Ar matei, ką tau padariau?“ Pirštu parodė į mano nugarą, išsitraukė peilį ir aš supratau, kad jis mane bado“. Tada jis manęs paklausė: „Ar nori greitos mirties, ar gražios mirties? Rusiškai atsakiau, kad greitos. Jis nusišypsojo ir atkirto: „Ne, tu mirsi gražia mirtimi... Ir aš pats pasirūpinsiu, kad tai būtų graži mirtis“, – pamena A. Aslinas.
Kitus penkis mėnesius jis praleido 1,2 m ilgio ir 1,8 m pločio kameroje, pilnoje tarakonų ir utėlių.
„Graži mirtis“
Aidenui nebuvo leidžiama išeiti į dienos šviesą, nebent buvo filmuojami propagandiniai vaizdo įrašai arba kai su juo telefonu norėdavo pasikalbėti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija.
Rusai A. Asliną nepertraukiamai versdavo klausytis Rusijos himno, o kai kuriais atvejais jam skambant liepdavo stovėti ir giedoti. Priešingu atveju, Aidenas buvo talžomas. Kiekvienąkart atveriant Aideno kameros duris, jis turėdavo sušukti „Šlovė Rusijai.“
Gegužę jis stojo prieš taip vadinamą teismą kaip samdinys. Jis pasinaudojo galimybe proceso metu pakalbėti su savo šeima. Kai pokalbio metu būdavo verčiamas meluoti, trindavo nosį.
Nepaisant visuotinio pasipiktinimo, jis buvo nuteistas mirties bausme – jį turėjo sušaudyti. Aidenas pasakoja, kad per visus penkis mėnesius nelaisvėje, jis nė karto neverkė.
„Kai išgirdau, kad man buvo skirta mirties bausmė, norėjau verkti, bet paprasčiausiai negalėjau. Tai buvo svarbu siekiant išgyventi. Kai tavo gyvybė priklauso nuo tokių žmonių, turi daryti tai, ką jie liepia, arba turėsi kęsti pasekmes. Bet, nepaisant visko, žinojau, jog anksčiau ar vėliau pamatysime šviesą tunelio gale ir aš vėl galėsiu susitikti su Diana bei savo šeima“, – sako Aidenas.
Naujieną, kurios taip laukė, jis pagaliau sužinojo praeitą savaitę. Ant jo galvos vėl buvo uždėtas gobtuvas, jis buvo išvarytas iš savo kameros ir pasodintas į sunkvežimį, vykstantį į oro uostą Rostove prie Dono.
Su juo vyko ir kiti kaliniai: 59-erių Johnas Hardingas, 48-erių Shaunas Pinneris, 22-ejų Dylanas Healis ir 35-erių Andrew Hillas.
„Išgirdau vieną karį pavartojant žodį „apsikeitimas“. Aš apsidžiaugiau, tačiau vis tiek kartojau sau: „Baik, baik“. Galbūt man tik pasigirdo. Jie sakė: „Ar girdėjai naujienas apie karalienę?“ Prieš kelias dienas išgirdau apie tai per radiją savo kameroje, todėl atsakiau „Taip.“ Buvau gana emocingas. Mane įsodino į sunkvežimį, liepė atsiklaupti, lipnia juosta surišo riešus bei aprišo akis. Vis dar neturėjau nė menkiausio suvokimo, kas vyksta, bet po kelių valandų mes atvykome į oro uostą“, – sako britas.
„Aš nusiplėšiau lipnią juostą ir pabandžiau suprasti, kur esu. Mačiau grupę iš Saudo Arabijos, kai staiga vienas iš vaikinų paklausė: „Ar ten Romanas Abramovičius?“ – pamena Aidenas.
Tuomet vyrai suvokė, kad jie grįžta į laisvę. Jiems įsėdus į lėktuvą, R. Abramovičius paspaudė Aideno ranką ir pasakė: „Džiugu, kad esi čia.“
„Mes susėdome, šalia manęs prisėdo Shaunas. R. Abramovičius visus stebėjo. Jis buvo kiek drovus, nenorėjo mūsų erzinti. Buvo nuostabu. Mažiau nei prieš 48 valandas aš buvau vienutėje, su manim buvo elgiamasi žiauriau nei su šunimi, o dabar aš skridau lėktuvu, pilnu žmonių, kurie nenorėjo manęs užpulti“, – sako A. Aslinas, kuris šiuo metu yra grįžęs į savo motinos namus Niuarke.
