Šių dienų žurnalistams sąžiningumo srityje reiktų lygiuotis į Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus, teigia redaktorius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Apie Švediją nesvajojo
Seime minint Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos (1972–1988) leidybos pradžios 40-metį Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius pabrėžė, kad Kronikos bendradarbiai, platintojai ir talkininkai, kovodami už Bažnyčios ir Lietuvos laisvę, nesvajojo ateityje gyventi kaip Švedijoje ar Amerikoje, bet svajojo gyventi laisvi laisvoje Lietuvoje.
Pasak S. Tamkevičiaus, teisus buvo jį tardęs sovietinio saugumo (KGB) kapitonas, kuris jam pareiškė, kad vyskupas būtų seniai sėdėjęs kalėjime, jei ne geri talkininkai ir vadinęs S. Tamkevičių „laimingu avantiūristu“. Likimo ironija, anot S. Tamkevičiaus, yra tame, kad kagebistas buvo teisus.
„Aplink Kroniką buvo susibūrę tie, kurių nebuvo galima kuo nors suvilioti ar išgąsdinti. Turėjo fizinį prigimties trapumą, jie buvo stiprūs savo dvasia. Štai ir atsakymas, ko reikia siekiant prikelti Lietuvą – reikia žmonių, kurie būtų nusiteikę panašiai, kaip Kronikos bendradarbiai“, – kalbėjo arkivyskupas S. Tamkevičius.
Kronikos redaktoriaus teigimu, žvelgiant iš sovietinio saugumo varpinės, Kronikos leidimas buvo nusikalstama avantiūra, nes netilpo į sovietinio įstatymo rėmus, o Bažnyčia visais laikais buvo didžiulis kliuvinys žmogaus teises trypusiems režimams.
Valdžios nuversti nesvajojo
Pasak S. Tamkevičiaus, kronikos leidėjai nekėlė itin didelių politinių tikslų, tačiau po truputį mėgino eiti keliu, galiausiai atvedusiu į 1990 metų Kovo 11. „Katalikų Bažnyčios Kronika neplanavo nuversti sovietinės valdžios, nesvajojo, kad po 18 metų ant Gedimino bokšto suplevėsuos Trispalvė, o ateistinis muziejus ir paveikslų galerija vėl taps šventovėmis, kuriose žmonės dėkos Dievui už laisvę. Anuomet sovietinė sistema atrodė dar labai galinga. <...> Tokia tikrovė brandino jaunų žmonių svajonę priešintis melui ir prievartai“, – kalbėjo arkivyskupas.
S. Tamkevičius prisiminė savo ištikimus bendradarbius ir talkininkus – kunigus, seseris vienuoles, pasauliečius, draugus Maskvoje – Sergejų Kovaliovą, Aleksandrą Lavutą, Tatjaną Velikanovą ir kt.
„Kronikos žmonės dirbo, rizikavo laisve, ėjo į lagerius ir už tai negavo jokio atlyginimo per visus septyniolika metų. Visi – nuo redaktoriaus iki eilinių perrašinėtojų ir platintojų buvo tik savanoriai. Juos vienijo meilė Lietuvai ir suvokimas, kad negalima tylėti, kai priešas bando melu ir prievarta marinti Bažnyčią ir Tėvynę. Tarp jų nebuvo nė vieno, kurie būtų siekę turėti daug medžiaginių gėrybių", – kalbėjo S. Tamkevičius.
****
Pogrindinio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pirmasis numeris pasirodė 1972 metų kovo 19 dieną Leidinyje buvo rašoma apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, pasaulio visuomenė buvo informuojama apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje.
Iki 1983 m. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką redagavo arkivyskupas S. Tamkevičius, vėliau darbą perėmė kunigas (dabar Telšių vyskupas) Jonas Boruta. Iš viso buvo išleistas 81 Kronikos numeris. Leidinys buvo leidžiamas lietuvių, anglų, italų, ispanų, vokiečių kalbomis.
Seimo parodų galerijoje iki kovo 26 dienos veikia paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai – 40 metų“.
