Pasieniečių vadas Saulius Stripeika, kurio vairuotojas tarnybos metu vėžino viršininko šeimą, sutinka, jog toks incidentas tarnybos nepuošia, bet tikina, kad neigiamu pavyzdžiu kiti pavaldiniai nepaseks.
Tyrimą po „Lietuvos žinių“ straipsnio apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado generolo S.Stripeikos vairuotojo paslaugą - darbo metu tarnybiniu automobiliu pavėžinti vadovo žmoną ir dukrą - atlikęs Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius nusprendė, kad generolas - nekaltas.
Nekaltas VSAT vadas liko ir praėjusią vasarą, kai krizės išvakarėse iš pasieniui skirtų pinigų 100 tūkst. litų išleido pakrančių apsaugos rinktinės teniso kortų Nidoje dangai pakeisti. Kalbama, kad žaisti šiuose kortuose mėgsta pats generolas. Pažeidimo nepastebėta ir prieš dvejus metus, kai S.Stripeika pasieniečių sraigtasparniu skraidino jį į pareigas skyrusį buvusį vidaus reikalų ministrą Gintarą Furmanavičių.
„Trys dienos prieš tą įvykį per mūsų tarnybos metinį ataskaitinį susirinkimą visų padalinių vadovus įspėjau, kad šie metai mums finansiškai bus nelengvi, ir prašiau taupyti visas lėšas, - apie jo šeimos pavėžinimą Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“ kalbėjo S.Stripeika. - Taip išėjo, kad po trijų dienų įvyko toks incidentas.“
Klaidą pripažįsta
- Ar, iškilus į viešumą jūsų šeimos pavėžinimo ir kitoms istorijoms, manote pateikęs gerą pavyzdį savo vadovaujamiems pasieniečiams?
- Kai skraidinau buvusį vidaus reikalų ministrą, buvau pripažintas kaltu. Už tai gavau pastabą.
Sprendimas pakeisti dangą teniso kortuose, kuriuose žaidžiau tik kartą, buvo priimtas pakrančių apsaugos rinktinės iniciatyva. Ją aiškinasi Vidaus reikalų ministerijos auditas. Manau, nei VSAT, nei pakrančių apsaugos rinktinė pažeidimo nepadarė, savo kaltės nematau.
O kalbant apie pastarąjį įvykį, mano šeimos pavežimą tarnybiniu transportu, - šis incidentas tikrai nepuošia nei tarnybos, nei jos vado. Tačiau susiklostė tokia gyvenimiška situacija, buvo priimti tokie sprendimai. Asmeniškai jaučiuosi kaltas, kad taip įvyko, kalbėjausi ir su šeima, ir su vairuotoju. Ateityje tokie dalykai tikrai nesikartos.
- Ar VSAT įprasta aukštų pareigūnų žmonoms į pagalbą kviestis ne taksi, bet vyrų vairuotojus?
- Taip tikrai nėra. Trys dienos prieš tą įvykį per mūsų tarnybos metinį ataskaitinį susirinkimą visų padalinių vadovus įspėjau, kad šie metai mums finansiškai bus nelengvi, ir prašiau taupyti visas lėšas. Taip išėjo, kad po trijų dienų įvyko toks incidentas.
Iš tikrųjų VSAT šnekame apie tarnybinio transporto naudojimą tik tarnybos tikslams, apie šeimų narių vežiojimus negali būti nė kalbos.
Geri santykiai
- Birželį, kai jau imta šnekėti apie prasidedančią krizę, jūsų sprendimu už 100 tūkst. litų buvo pakeista pajūrio apsaugos rinktinei priklausančių teniso kortų Nidoje danga. Ar tai buvo būtinos išlaidos?
- Danga pakeista dar praėjusios vasaros pabaigoje. Nidoje įrengtas aikštynas, pritaikytas žaisti krepšinį, mažąjį futbolą, tenisą ir tinklinį. Kadangi netoliese, Juodkrantėje, turime Mokymo centrą, į jį atvykstantiems darbuotojams reikia kur nors leisti laisvalaikį. Nida ir Juodkrantė - labai brangus kraštas, todėl jiems įrengėme sporto aikštyną.
- Pasieniečių profsąjungų vadai teigia, jog dažniausiai tuose teniso kortuose lankotės būtent jūs?
- Tegu jie sako ką nori. Asmeniškai žaidžiau vieną kartą.
Tarnaus sąžiningai
- Šiais metais VSAT biudžetas sumažintas 28,4 mln. litų, darbuotojams nebus mokama už viršvalandžius, papildomą darbą. Ar pasieniečiams užteks moralinių jėgų sąžiningai dirbti žinant, kad jų vadai rodo ir kitokį pavyzdį?
- Manau, pasieniečiai tikrai dirbs sąžiningai. Mes dėjome visas pastangas, kad nebūtų atleistas nė vienas pareigūnas, nesumažintas nė vienas etatas. Tai pavyko - už tai galiu padėkoti ir vidaus reikalų, ir finansų ministrams, kurie atsižvelgė į mūsų prašymus. Nors biudžetas buvo sumažintas, jis išliko toks, kad visi pareigūnai galėtų gauti savo pagrindinį atlyginimą. Dėl viršvalandžių, kitų išmokų - svarstysime, žiūrėsime. Yra tyrimų, kurie negali būti pradėti aštuntą ryte ir baigti 17 valandą. Kai kurie atliekami ir dieną, ir naktį, ir savaitgaliais. Tam tikrai skirsime prioritetus. Užsidirbs žmonės, kuriems šiuo metu būtiniausia.
- Ar prie sienos neatsiras „skylių“, nes jau dabar trūksta 19 proc. pareigūnų, o nemokėdami už viršvalandžius, negalėsite siųsti darbuotojų dirbti papildomai?
- Visi pareigūnai atlyginimus gaus. Kalbant apie sienas, mus remia Europos Sąjunga (ES), įgyvendiname ilgalaikius projektus. Tai, ką Lietuva yra įsipareigojusi ES - užtikrinti išorinių sienų apsaugą, tikrai padarysime.
- Ar, jūsų manymu, šiuo metu Lietuvos siena saugoma patikimai?
- Manau, jog taip. Visi pažeidimai, padaryti pasienyje, yra fiksuoti, kiekvieną jų aiškinamės. Galiu paminėti, kad 2008-aisiais, palyginti su 2007 metais, ir pažeidimų, ir pažeidėjų mažėja.
- Kaip tokiu atveju paaiškintumėt situaciją, kai, apsilankius bet kurioje Vilniaus turgavietėje, bent keli prekeiviai pasiūlo kontrabandinių cigarečių?
- Pagrindinė pasieniečių užduotis - užtikrinti piliečių ir transporto priemonių vykimą per sieną. Už kontrabandą, nelegalius krovinius atsako Lietuvos muitinė. O kadangi pažeidimai daromi ir vadinamojoje žaliojoje pasienio zonoje, ne kontrolės punktuose, sulaikome sienos pažeidėjus ir jų nešamą krovinį. Įdiegus naujas priemones gerokai sumažėjo perėjimų per Lietuvos ir Rusijos sieną, nes didžiausias kiekis kontrabandinių cigarečių patenka iš ten. Pernai 40 proc. kontrabandinių cigarečių buvo atgabenta iš Rusijos, bet 39 proc. - jau iš Latvijos.
- Jei tarnyba dirba taip gerai, kodėl kontrabandinių rūkalų nemažėja?
- Įsivaizduokime: prie vidinių sienų kontrolės nebėra. Kroviniai gali važiuoti laisvai - tiek į Latviją, tiek į Lenkiją. Ką sulaikome prie Latvijos sienos - tiek mes, tiek muitinės pareigūnai, - yra apskaičiuota arba analizės būdu, arba gavus operatyvinės informacijos.
Problema - Šengenas
- Prieš kelis mėnesius pareiškėte: nusikalstamumas didės, taip pat gausės kontrabandos srautai ir daugės sienos pažeidimų. Kaip spręsite šią problemą?
- Problema jau sprendžiama: nė vieno pareigūno iš tarnybos neatleidome. Kalbant apie kontrabandos didėjimą, manome, kad Lietuvoje gausėjant bedarbių, valstybėse esant kainų skirtumams galbūt kai kurie žmonės sugrįš į nelegalų verslą, kuriame sukosi anksčiau. Praėjusiais metais ir ankstesniais prie Rusijos sienos sulaikyta daug organizuotų grupuočių. Tiems žmonėms jau buvo praėjęs noras užsiimti tokiu „verslu“. Visi laukia teismų, o pasieniečių, dalyvavusių tame „versle“, yra net nuteistų. Šiandien prie Rusijos sienos esame stabilizavę padėtį.
- Bet, kaip ką tik minėjote, daugėja pažeidimų prie kitų sienų?
- Prie Latvijos ir Lenkijos sienų mes nekontroliuojame krovinių judėjimo. O asmenų, kuriuos taip pat tikriname (iki 2 proc. vykstančiųjų per sieną), atrandame iš Šri Lankos, Pakistano, Gruzijos, Rusijos. Kai kurie vyksta turėdami padirbtus dokumentus arba apskritai be jų. Situacija šioje srityje - nekokia.
- Jeigu turite duomenų, kad prie vidinių sienų gali padidėti kontrabandos, nelegalių asmenų srautai, ar ne jūsų tiesioginė pareiga kreiptis į valdžios institucijas ir siūlyti stiprinti apsaugą?
- Šengeno erdvėje žmonių judėjimas yra laisvas. Čia jokios kontrolės negali būti. Jeigu mūsų Vyriausybė priimtų sprendimą pradėti tikrinimus prie vidinių sienų, tai galėtų būti tik laikina, trumpalaikė priemonė. Nuolat ji negali būti taikoma, nes to neleidžia ES įstatymai.
- Vadinasi, per Lenkiją ir Latviją galima vežti viską, ką nori, nes tikrinama nebus?
- Taip.
- Galbūt vengiate ryžtingesnių siūlymų tiesiog norėdamas ramiai baigti savo kadenciją - iki kitų metų vasario?
- Nemanau, kad bandau ramiai išgyventi. Dar kartą sakau: mums tikrai kelia nerimą neteisėtas piliečių judėjimas per Šengeno sienas. Pagal skaičių tikriname nedaug vykstančiųjų, bet atrandame tikrai nemažai pažeidėjų. Tarp jų yra įvairaus tikėjimo žmonių, o žinant apie įvykius pasaulyje ir terorizmo grėsmę, laisvas asmenų judėjimas gali sukelti tam tikrų grėsmių ir Lietuvai.
Jaučiasi tvirtai
- Skiriamas į pareigas buvote stipriai remiamas tuometinio vidaus reikalų ministro G.Furmanavičiaus, gana stipriai laikėtės ir premjero pareigas einant G.Kirkilui. Ar tvirtai savo poste jaučiatės dabar?
- Kai turiu didelį būrį gerai dirbančių pasieniečių, kai mūsų tarnyba gerai vertinama ES, kai mus rodo kaip pavyzdį kitoms ES valstybėms, jaučiuosi tvirtai.
- Prieš kelerius metus pasakojote sulaukiantis nemažai skambučių iš aukščiausių valstybės asmenų, bandančių tarpininkauti, kad į vienas ar kitas pareigas pasienyje būtų skiriami jų siūlomi žmonės. Ar ši situacija nepasikeitė?
- Per ketverius mano darbo metus būta visokių skambučių. Galiu tik padėkoti buvusiems ministrams, kurie rėmė mano poziciją: yra nustatyta tvarka, konkursai, juose pageidaujantys asmenys gali dalyvauti, o mes atrinksime pačius geriausius. Pastaruoju metu - gal kokius metus - panašių skambučių nebesulaukiu.
Jurga Tvaskienė
