LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Negalėtume sakyti, kad į gegužę atėjome nepastebėtai, kad žalias kraštas ir žydintys sodai mums netikėti. Pavasaris dirbo labai ilgai ir nuosekliai, o gamta leido jam neskubėti. Tačiau net ir be skubos kai ką jis padarė šiek tiek ankstėliau.
Šiandien mes vis labiau nežinome, koks gi tas tikrasis pavasaris, kokia augalų žydėjimo, vešėjimo seka ir tvarka. Štai obelys, kaštonai ir alyvos – kas po ko turi žydėti? O pienių laukai – kada geltonuoti? Pačioje gegužės pradžioje žydinčios obelys yra tikrai neįprastas vaizdas. Kitais metais tokį paskubėjimą sutiktume labai susirūpinę. O jeigu šalnos, nuo kurių medžių neapsaugosi? O jeigu šarma? Šiemet esame lyg ir ramesni, net nežinia, kodėl.
Ką tik naktimis, bent jau Rytų ir Šiaurės Lietuvoje, regėjimo stiprias pažemio šalnas, tačiau jos, atrodo, niekam nepakenkė. Gali būti, kad labai dėsningi, neskubūs pavasario žingsniai augalus paruošė tokiems paprastiems išbandymams. Iš tikro šiek tiek keista gegužės pirmąją regėti žydinčius kaštonus ir jau byrančias tulpes. Miškuose – ne kitaip: nubiro žibuoklės, baigė žydėti plukės, o rūteniai džiūsta, vysta. Jų ankštarėlėse bręsta sėklos. Pavasario augalų vegetacija baigiasi. Augalai, atrodo, paskubėjo.
Kartu su jais skubėjo vabzdžiai, ypač tie, kurie lanko jų žiedus, kurie yra priklausomi nuo nektaro. Įvairios bitės, kurios nuo kovo gyvena tik iki gegužės, skuba urveliuose sudėti kiaušinėlius ir savo būsimiems palikuonims palikti maisto. Ant augalų juda, kruta drugių vikšrai. Ankstyvoji pavasarinė drugelių karta jau išeina nebūtin, turi augti naujos, būsimo kartos.
Mažiausiai pavasario tempams pakluso paukščiai. Štai tik prieš porą dienų Ventės rage sugauta pirmoji šių metų lakštingala. Ar girdėjote ją pliauškiančią paupio karklyne? Jei išgirsite, žinokite, kad ji – pirmoji šiemet.
Pavasario darbų – begalės, tačiau, radę trumpą akimirką, padovanokite sau susitikimus su gamta. Jie visi – unikalūs, nepakartojami, nes rytoj gamta bus jau kitokia.
