„Mūsų valstybė nėra didelė, žmonės bendrauja. Aš pasitikiu Elonu kaip savo kolega ir manau, jis pats žino, kas leidžiama, kas ne. Buvo daug dalykinio bendravimo, susijusio su tų įmonių sandorių („MG Baltic“ valdomų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ įmonių grupės – BNS). Sprendimus priėmė ne Elonas, o mes kolektyviai. Nemačiau pagrindo nepasitikėjimui ir juo labiau, kad niekas manęs neįspėjo, kad yra kažkas tokio, dėl ko mūsų sprendimas galėtų būti paveiktas“, – BNS sakė Š. Keserauskas.
Su E. Šatu BNS kol kas nepavyko susisiekti.
Parlamentarams pateiktoje informacijoje VSD nurodo, kad 2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.
Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ bei tarptautiniam alkoholio gamybos ir prekybos koncernui „S.P.I. Group“ priklausanti Lietuvos alkoholinių gėrimų importuotoja „Bennet Distributors“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.
„Mums ta situacija žinoma, mes tuomet priėmėme sprendimą, kuris tenkino visus Konkurencijos tarybos narius, kalbant apie konkretų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ sandorį. Pažymoje minima, kad kitos pusės advokatai buvo klausinėjami, suformuluota tarsi daromas spaudimas. Tai nebuvo spaudimas, tai buvo paprasčiausias bandymas sužinoti, kokie yra argumentai, pagrindžiantys tos šalies nuomonę. Tai yra normali tyrimo dalis“, – BNS kalbėjo Š. Keserauskas.
