Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prahoje dalyvauja aukšto lygio ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikime, skirtame Rytų partnerystės programos penkmečiui paminėti. Susitikime vadovai aptarė, ką pavyko pasiekti per penkerius šios programos įgyvendinimo metus ir kaip reikėtų ją koreguoti atsižvelgiant į Rytų partnerystės šalyse ir visame regione kylančius naujus iššūkius.
Susitikime Prahoje taip pat dalyvauja Armėnijos Prezidentas Seržas Sargsianas, Austrijos Prezidentas Haincas Fišeris, Azerbaidžano Prezidentas Ilhamas Alijevas, Čekijos Prezidentas Milošas Zemanas, Gruzijos Prezidentas Georgijus Margvelašvilis, Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis ir Moldovos Prezidentas Nikolajus Timoftis, taip pat Švedijos Ministro Pirmininko pavaduotojas Janas Bjorklundas ir laikinasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščitsia.
„Šiandieninė situacija mūsų kaimynystėje kelia grėsmę visai Europai. Akivaizdžia karine agresija, politiniu ir ekonominiu spaudimu siekiama sutrukdyti mūsų Rytų partnerėms savo ateitį rinktis savarankiškai. Lietuvai tai yra labai pažįstama – mes patys Europos padedami praėjome šį sunkų valstybės kūrimo kelią. Šiandien Europa yra pasirengusi padėti Rytų partnerėms judėti jų pasirinktu demokratiniu reformų keliu, kuris stiprins šių šalių nepriklausomybę, savarankiškumą ir užtikrins žmonių gerovę. Kuo stipresnė bus demokratija mūsų Rytų kaimynystėje, tuo saugesni būsime mes patys", – sakė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, per penkerius Rytų partnerystės programos įgyvendinimo metus ES ir Rytų partnerių bendradarbiavimas atnešė realios naudos tiek Rytų partnerių, tiek visos Europos žmonėms. Sėkmingai įgyvendinami transporto, energetikos, švietimo, mokslo projektai, padaugėjo galimybių vystyti verslą, suaktyvėjo prekyba, sustiprėjo ryšiai tarp žmonių. Prezidentė pabrėžė, kad ateityje būtina ir toliau stiprinti ryšius su šiomis šalimis ir ieškoti praktinių priemonių, kad šis bendradarbiavimas turėtų kuo daugiau abipusės naudos.
Vienas svarbiausių Rytų partnerystės programos laimėjimų yra tai, kad trys iš šešių programoje dalyvaujančių šalių yra pasiruošusios su ES pasirašyti Asociacijos susitarimus. Jų pasirašymas paskatins prekybą tarp ES ir šių šalių, taip pat suteiks joms daugiau galimybių ir priemonių vykdyti būtinas politines, ekonomines ir socialines reformas.
Planuojama, kad Moldova ir Gruzija susitarimus pasirašys šių metų vasarą. Ukraina šio susitarimo politinę dalį pasirašė kovo mėnesį, o laisvosios prekybos dalį planuojama pasirašyti po šios šalies Prezidento rinkimų gegužės pabaigoje.
Prahos susitikime vadovai taip pat aptarė ir situaciją Ukrainoje. Atkreiptas dėmesys, kad visoms ES šalims yra svarbu laikytis vieningos pozicijos reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus šioje šalyje. ES ir toliau rems svarbių reformų Ukrainoje įgyvendinimą. Šiam tikslui per artimiausius metus žadama skirti 11 mlrd. eurų.
Dvišaliuose pokalbiuose su kitų šalių vadovais Prezidentė aptarė regioninio saugumo, energetinio bendradarbiavimo klausimus. Pokalbiuose su Gruzijos ir Moldovos Prezidentais kalbėta apie šių šalių pasirengimą pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus. Su Lenkijos Prezidentu ir Švedijos Ministro Pirmininko pavaduotoju šalies vadovė aptarė vystomus bendrus energetinius projektus, o su Ukrainos užsienio reikalų ministru – šios šalies saugumo ir ekonominę situaciją. Su Čekijos, Slovakijos ir Austrijos Prezidentais šalies vadovė kalbėjo apie vieningo ES atsako į Rusijos veiksmus būtinybę.
Rytų partnerystės programa pradėta 2009 metais. Prie šios programos prisijungė šešios ES Rytų kaimynės – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Ši programa skirta stiprinti politiniams ir ekonominiams ryšiams tarp ES ir jos Rytų kaimynių, padėti joms įgyvendinti svarbias reformas ir kartu užtikrinti saugią ir stabilią ES kaimynystę.
