Su korupcija kovojančios ir stebėseną vykdančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius portalui „Balsas.lt“ komentuodamas sprendimą drausti politinės reklamos klipus televizijoje ir radijuje sakė, jog jie „atspindi politikų beprotybės mastą arba siekį imituoti veiklą“.
Seimui prieš pat prasidedant rinkimų kovai priėmus įstatymų pataisas, kuriomis iš eterio turi būti eliminuota pažymėta politinė reklama ir uždrausti politikų debatai, daugelis komunikacijos ekspertų abejojo sprendimo efektyvumu. Senokai šioje srityje besidarbuojantis R. Juozapavičius sakė, kad nutarta kažkas išvis nesuvokiamo ir šokiruojančiai beprasmiško.
Pasak R. Juozapavičiaus, vienintelė prasmė tokiems apribojimams būtų siekis atpiginti pačias rinkimines kampanijas, pasiekti, kad politikai mažiau būtų priklausomi nuo verslo piniginių aukojimų ir liktų mažiau terpės korupcijai. „80 proc. partijų išlaidų skiriamos politinei reklamai, tad būtų logiška eiti Didžiosios Britanijos keliu. Ten mokama politinė reklama uždrausta, bet valstybė įpareigoja licencijuotus transliuotojus skirti atitinkamą nemokamą laiką politinei reklamai. Kampanija automatiškai atpinga ir pasiekiama gerų rezultatų“, - aiškino R. Juozapavičius. Anot jo, tai vienintelis prasmingas tokių apribojimų tikslas. Jis taip pat išjuokė teiginius, kad klipų draudimas paskatins politikus konkuruoti idėjomis, o ne šou elementais. Pasak R. Juozapavičiaus, ir idėjos gali būti propaguojamos bei perduodamos vaizdais, o ne vien tekstu.
R. Juozapavičius be to teigė matąs ir konstitucinių problemų. „Ar tik šito absurdo negalima užginčyti remiantis 25-uoju Konstitucijos straipsniu? Jungtinėse Amerikos Valstijose šitokio marazmatiško draudimo įteisinti nepavyko kaip tik dėl konstitucinių žodžio laisvės garantijų“, - sakė jis.
Pasak korupcijos eksperto, su politikais ir Seimo nariais apie tai kalbėta ištisas valandas ir regis net buvo pavykę įtikinti, tačiau kažkam esą vėl „sušvito“ galvoje įsitverti būtent klipų draudimo idėjos. Kartu jis sakė, jog būsią įdomu paskaičiuoti, ar nors kiek atpigs pačios rinkiminės kampanijos, ar lėšos tiesiog bus nukreiptos į kitas poveikio rinkėjams priemones.
R. Juozapavičius svarstė, ar tokiu būdu nenorima vaizduoti energingas pastangų užtikrinti rinkimų skaidrumą, sąmoningai vengiant realių sprendimų. „Jei politikai visgi niekaip nesupranta paprastų dalykų, tegul internete „pagooglina“ su raktiniais žodžiais „Party political broadcast“ ir viskas bus aišku“, - sakė jis.
Politikų nuomonės skiriasi
Kalbinti Seimo nariai, kurie ir patys balotiruojasi spalio 12 d. įvyksiančiuose rinkimuose į parlamentą, dėstė skirtingas nuomones dėl šio draudimo. Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas Algimantas Matulevičius reklaminių klipų televizijos ir radijo eteryje uždraudimą vadino žmonių kvailinimu ir mėginimu vaizduoti skaidrumo siekį. „Gaudomas vėjas laukuose. Jeigu jau būtų norėta užtikrinti rinkimų ir partijų finansavimo skaidrumą, tai reikėjo tęsti mūsų parlamentinio Valstybės saugumo departamento reikalų tyrimo metu pradėtą darbą, apsaugoti valstybę nuo „juodų“ pinigų įtakos. Viešai pažymėta reklama gali sau būti – tegul sau visi rodo ką ir kiek nori. Paslėptos reklamos, dargi nežinia kokiais pinigais finansuojamos, įtaiga ir įtaka yra kur kas didesnė“, - tvirtino A. Matulevičius.
Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė portalui taip pat teigė nematanti jokios naudos iš minėto draudimo. „Akivaizdžiai matosi, kad tai tik kai kurių politikų noras pasirodyti švariais. Draudimas apeinamas masiškai ir pačių politikų bėda, kad nepasiektas atitinkamas susitarimas dėl žaidimo taisyklių. Šis vienos rūšies reklamos draudimas tikrai negali būti efektyvus, visada buvau prieš tokius parodomuosius sprendimus“, - piktinosi L. Graužinienė.
Konservatorė Rasa Juknevičienė priešingai sakė esanti šio draudimo šalininkė ir nesutiko su teiginiais, kad uždrausta tik mažiausiai efektyvi agitavimo forma. „Tie klipai ir filmukai kaip tik aktyviausiai ir veikė žmogaus pasąmonę. Visada buvau už tai, kad politikai konkuruotų ne „multikais“ ar dainelėmis, o idėjomis. Kas kita, kad nebeliko galimybių rengti televizijos debatų. Manau, kad tiesiog nebuvo išstudijuota kitų šalių patirtis ir ne viskas iki galo protingai padaryta“, - tikino politikė.
Rasa Juknevičienė sakė, kad draudimas kai kam matyt tikrai labai nenaudingas, jei taip kritikuojamas. „Jei kas nors nori sukompromituoti šį draudimą, tai tegul taip ir pasako. Norint galima apeiti viską ir padaryti labai daug blogų dalykų“, - teigė konservatorė.
**************
Politinių partijų reklama turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuota, jog šių metų parlamento rinkimams reikia 2 mln. litų. Šie pinigai turėtų būti skirti iš VRK numatytų lėšų, kuriai iš valstybės iždo iš viso šiemet duota apie 27 mln. litų.
Kiek anksčiau Vyriausybė siūlė šiuos 2 mln. litų skirti iš partijoms jau numatytos biudžeto dotacijos (20 mln. litų 2008 metams), tačiau politinių partijų frakcijos tokiam siūlymui pasipriešino.
Seimas kiek anksčiau ketino priimti kompleksines politinių partijų finansavimą reglamentuojančių įstatymų pataisas, bet nusprendus, kad parlamentarai nespės tinkamai apsvarstyti reikiamų teisės aktų, apsiribota tik vaidybinės reklamos draudimu, kuris reiškia, jog politinės reklamos skleidimas per radiją ir televiziją būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.
