Lapkričio 11 d. Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centre bus aptarti tarptautinio projekto, skirto pavojingų medžiagų paplitimui rytinėje Baltijos jūros dalyje tirti, rezultatai. Aptarime dalyvaus šiems tyrimams skirtą projektą įgyvendinančių šalių specialistai.
Projektas pavojingų medžiagų paplitimui rytinėje Baltijos jūros dalyje tirti – viena iš Helsinkio komisijos Baltijos jūros veiksmų plano priemonių. Jo tikslas – įvertinti pasirinktų pavojingų medžiagų ar jų grupių paplitimą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos vandenyse. 2008-ųjų rugpjūtį pradėtas projektas bus užbaigtas šių metų pabaigoje.
Šį projektą įgyvendinančių šalių specialistai ėmė vandens ir žuvų mėginius pasirinktose tyrimo vietose. Tokių vietų buvo dešimt. Paimti mėginiai ištirti Švedijos aplinkos tyrimų instituto laboratorijoje. Lietuvoje tyrimams buvo pasirinktos dvi vietos. Viena – arčiau Kuršių marių žiočių, kita – atviroje jūroje. Mėginius ėmė Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro ir VU Ekologijos instituto specialistai. Daugiausia dėmesio skirta strimelėse, ešeriuose ir upinėse plekšnėse esančių teršalų analizei.
Lietuvos vandenų žuvyse bei vandens mėginiuose nustatytos pavojingų medžiagų koncentracijos, kaip sakė Jūrinių tyrimų centro Ekotoksikologijos skyriaus vedėja Galina Garnaga, buvo ne didesnės, o kai kuriais atvejais net mažesnės, kaip kitų projekte dalyvaujančių šalių. Pavyzdžiui, tributilalavo koncentracijos strimelėje, kuri pagauta Lietuvos priekrantėje, neviršijo pavojingų žmogaus sveikatai koncentracijų, o kai kuriose prie Estijos ir Lenkijos krantų sugautose žuvyse viršijo apie du kartus. Kitos pavojingos medžiagos neviršijo žmogaus sveikatai pavojingų koncentracijų. Projekto tyrimų rezultatai rodo, pasak Galinos Garnagos, kad rytinė Baltijos dalis, palyginti su visa jūra, nepasižymi didesniu užterštumu.
Pavojingų medžiagų paplitimo Baltijos jūroje tyrimai anksčiau buvo atlikti Danijos, Suomijos, Vokietijos ir Švedijos vandenyse.
