Karas Gruzijoje žymi Rusijos grįžimą į įprastines vėžes, mano seminare Kaune dalyvavęs buvęs Maskvos humanitarinio universiteto rektorius, istorijos profesorius Jurijus Afanasjevas.
Rusų vėžėmis profesorius vadina istoriškai susiklosčiusią rusų visuomenės sanklodą, pasižyminčią, pirmiausia, polinkiu į autoritarizmą ir vadinamąja „ordos“ tipo valdžia, į pavaldinius žvelgiančia kaip į okupuoto krašto gyventojus.
Tokia savo visuomenine sankloda Rusija, J.Afanasjevo manymu, iš principo skiriasi nuo Europos, kurios valdžia esą visuomet buvo „susitarimo valdžia, dialogo, o ne monologo valdžia, valdžia, besirėmusi savanorišku susitarimu, o ne prievarta“.
Istorikas abejojo dialogo tarp Rusijos ir Europos galimybėmis, nes, jo nuomone, tokiam dialogui nesą pagrindo: Europai rūpinti XX amžiaus pradžios ir vidurio konfliktų ir susidūrimų problematika ir jos įveikimo būdai, o Rusija susirūpinusi Sovietų sąjungos žlugimu ir buvusios didybės atstatymu.
Grįžimą į „rusų vėžes“, J.Afanasjevo manymu, paskatino dar ir visuotinis Rusijos visuomenės korumpuotumas - padėtis, kai, anot istoriko, „korupcija tapo pagrindiniu visuomenės narių tarpusavio santykių reguliavimo būdu“.
Vertindamas permainų Rusijoje galimybes, istorikas buvo nusiteikęs pesimistiškai ir neįžvelgė būdų, kuriais būtų įmanoma paveikti šiandieninę Rusijos visuomenę.
Seminarą-apskritojo stalo diskusiją, pavadintą „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“, organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.
Seminaras-diskusija buvo skirtas iškilaus lietuvių, britų ir amerikiečių politologo Aleksandro Štromo atminimui.
