Rusija nuosekliai rengėsi karui, įskaitant dabartinę Gruzijos blokadą, ir nūnai nori laimėti ne vien karštąjį, bet ir propagandinį karą. Artimieji jos tikslai du. Pirmas – tai pasiekti Gruzijos pajėgų ir administracijos pasitraukimo visiems laikams iš Pietų Osetijos, tad ir iš tų Pietų Osetijos rajonų, kuriuose nuo seno gyvena gruzinai ir kurie buvo likę lojalūs Gruzijos Respublikai. Taip įvykdžius Kremliaus paskelbtą ultimatumą visa Pietų Osetijos teritorija bus tiesiogiai užkariauta, išplėšta iš Gruzijos. Tuo pačiu ir parengta aneksijai pagal Rusijos Dūmos iš anksto priimtą bei prezidento V. Putino pasirašytą kitų valstybių arba jų dalių (!) „prisijungimo“ prie Rusijos Federacijos įstatymą.
Antras tikslas – įtvirtinti Pietų Osetijos ir likusios Gruzijos dalies skiriamąją liniją kaip sieną, kurią „nuo Gruzijos“ saugos ir gins Rusijos pajėgos. Tuo pačiu Rusija gauna ir tolimesnių ultimatumų bei veiksmų placdarmą visai netoli Gruzijos sostinės. Jei tarptautinė bendrija su tuo sutiks, tai reikš, kad Gruzija parduota.
Karo šiauriniame fronte priedanga Rusija atidarė ir vakarų frontą, jau subombardavusi Poti uostą ir puldama, kartu su abchazų priedanga, gruzinus Kodori tarpeklyje. Automatinė masyvi artilerija – tikrai ne abchazų. Ir gruzinų valstiečiai iš Kodori bus išvaromi pas tuos 250 tūkstančių jau anksčiau išvarytus. Rusijos prezidentai to nevadina humanitarine katastrofa ir etniniu valymu. JTO Saugumo Taryba jau buvo garantavusi išvarytųjų teisę grįžti, bet kas šiandien ta Saugumo Taryba?
Kas, kieno aviacija subombardavo Cchinvalį – dar irgi turės būti atsakyta. Vaizdas kaip Grozno. Tolimo nuo mūšių Gori miesto bombardavimas su civilių Gruzijos piliečių aukomis – niekuo nepateisinami, ką beskelbtų V. Putinas, rusų kariniai veiksmai prieš suverenią kaimyninę valstybę. (Įsivaizduokim, jei Gruzija bombarduotų kurį nors Rusijos miestą!) Tačiau kas žino, ar atlaikys Europos Sąjungos ministrai agresyvų Maskvos spaudimą, neva visi jos veiksmai „absoliučiai teisėti“. Klysti, Čečėnijos ir Pietų Osetijos užkariautojau, - ar išdrįs tarti nors vienas europietis?
Maskvos atsisakymas nutraukti ugnį, kol nebus įvykdyti užsibrėžtieji tikslai, o tarp jų ir Gruzijos vyriausybės pakeitimas – tai tie patys sovietų veiksmai prieš „agresyvią“ Lietuvą 1940 m. birželį. Ar ir dabar yra slaptas susitarimas su Molotovo ir Ribentropo parašais?
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
