„Šis sprendimas, kuriuo panaikinami apribojimai tam tikriems geležinkeliu gabenamiems produktams, yra realizmo ir sveiko proto apraiška“, – paskelbtame komentare sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Tačiau M. Zacharova pažymėjo, kad Rusija „vis dar turi klausimų dėl šio dokumento turinio“.
„Be jokios abejonės, Rusijos pusė atidžiai stebės, kaip šie ES žingsniai bus įgyvendinami praktiškai“, – rašoma komentare.
M. Zacharova teigė, kad „per pastarąsias keturias savaites Rusijos pusė šiuo klausimu palaikė tiesioginį ryšį su Europos Sąjungos atstovais ir žinojo, kad Briuselis rengia atitinkamus sprendimus“.
„Šiuo metu atidžiai studijuojame Europos Komisijos pateiktus paaiškinimus“, – sakė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.
Tuo tarpu EK trečiadienį leidus sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą, Maskva tai įvertins kaip silpnumo ženklą, teigia politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Anot jo, pakoreguota EK pozicija rodo strateginio mąstymo Europos Sąjungoje ir sutarimo tarp valstybių narių trūkumą.
„Tai galima pagrįstai vadinti pozicijos keitimu, nes žinome, jog Lietuvos diplomatai konsultavosi su EK pareigūnais dar pavasarį, kai buvo apsispręsta dėl tokio pobūdžio sankcijų, ir atrodo, kad tada buvo rastas bendras supratimas, kurį, pradėjus pirmąsias tokias sankcijas rusiškų prekių tranzitui taikyti, patvirtino viešai ir EK vadovybė, kad Lietuva tinkamai taiko sankcijas ir tranzitui“, – BNS sakė politologas.
„Didžiausia žala kyla iš to, jog dabar atsiranda poreikis keisti pradėtą taikyti praktiką ir tada Europos Sąjunga ir jos valstybės atrodo nevieningos ir neapsisprendusios. Tai veikiausiai Maskvoje bus traktuojama kaip silpnumo ženklas“, – teigė R. Vilpišauskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.
Bet Lietuva turės stebėti, kad Europos Sąjungos sankcijos nebūtų apeinamos pasinaudojant prekių tranzitu, o tai reiškia, jog bus atsižvelgiama į 3 pastarųjų metų konkrečių prekių transportavimo kiekius. Jeigu prekių kiekis viršys pastarųjų metų vidurkius, tuomet prekių tranzitas geležinkeliu galės būti stabdomas.
„Šalys narės tikrins, ar tranzito kiekiai lieka ties pastarųjų 3 metų istoriniais vidurkiais, kas konkrečiai atspindi tikrąjį svarbiausių prekių poreikį paskirties vietoje, žiūrės, ar nėra neįprasto srauto arba prekybos modelio, kas galėtų atspindėti bandymą apeiti sankcijas. Tokiu atveju šalys narės imsis visų reikiamų priemonių pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant, kai to reikia, ir tranzito draudimo arba prekių sulaikymo“, – rašoma išaiškinime.
Pasak Europos Komisijos, europinės sankcijos draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti, eksportuoti arba pervežti konkrečias paminėtas prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jos eksportuojamos iš Rusijos. Šiuo atveju kalbama apie plieną, geležį, cementą, alkoholį, prabangos prekes, anglį, naftą ir naftos produktus, tik sankcijų įsigaliojimas konkrečioms prekių grupėms skiriasi pagal datas.
Reglamento specialus straipsnis taip pat draudžia Rusijoje įsteigtoms transporto bendrovėms gabenti bet kokias prekes sausumos keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir tranzitu. Tačiau šis draudimas netaikomas prekėms, kurios gabenamos tarp Rusijos ir Kaliningrado, jeigu jos nėra sankcionuotos kitais reglamento straipsniais.
Todėl išeina, kad sankcionuotos prekės, kaip alkoholis, cementas, plienas, geležis ir panašiai, negali būti gabenamos sausumos keliais per Lietuvą. Bet Komisija nerado jokių argumentų, kodėl jos negalėtų būti gabenamos geležinkeliais.
„Toks specifinis režimas netaikomas geležinkelių transportui tuo pačiu maršrutu, tačiau be jokių abejonių šalys narės turi pareigą efektyviai kontroliuoti, kad tai atitiktų Europos Sąjungos teisę“, – teigia Komisija.
