Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas įspėja, kad "privačių kariuomenių" įkūrimas Baltijos regione galėtų turėti neigiamos įtakos saugumui.
Tai ministras BNS sakė, reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus, esą Rusijos valdžia ketina suteikti leisti dujų koncernui "Gazprom" ir naftotiekių operatorei "Transneft" kurti nuosavas karines formuotes. Tokie daliniai saugotų dujų ir naftos eksporto infrastruktūrą. Anot Rusijos dienraščio "Nezavisimaja Gazeta", Rusijos Valstybės Dūma linkusi palaiminti tokį projektą, kuriam jau pritarė Kremlius.
"Kariuomenės kiekvienoje valstybėje organizuotos pagal įstatymus, tačiau jų veiklą reglamentuoja ir įvairūs tarptautiniai dokumentai, sutartys, konvencijos. Akivaizdu, kad gali būti kuriamos privačios saugos tarnybos, tačiau dideli ginkluoti daliniai, panašūs į karinius, tikrai nepridėtų saugumo mūsų regione", - sakė ministras J.Olekas.
Anot spaudos, manoma, kad naujieji daliniai, be kita ko, drauge su Rusijos Baltijos laivynu saugotu Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos tiesiamą Šiaurės Europos dujotiekį.
Pastaruoju paskelbta, kad dėl geologinių priežasčių šio dujotiekio trasa gali būti pakoreguota ir nusidrieks per Estijos ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Anot žiniasklaidos, Estijos gynybos ministerija jau pareiškė, kad privačiai "Gazprom" kariuomenei nebus daroma jokių išimčių, ir nė vienas privačios užsienio bendrovės apsaugos darbuotojas neįkels kojos į Estijos teritoriją.
Įstatymas dėl Rusijos energetinių monopolijų karinių formuočių sukėlė nerimą ir pačioje Rusijoje. Ekspertų nuomone, ginkluotos korporacijos Rusijos demokratijos sąlygomis gali būti ypač pavojingos visuomenei.
Rusijos ir Vokietijos konsorciumo tiesiamas dujotiekis "Nordstream" kritikuojamas kaip galimai sukeliantis ekologinę grėsmę Baltijos jūroje. Baiminamasi, kad vamzdynas gali pažeisti Antrojo pasaulinio karo laikų cheminio ginklo kapavietes jūros dugne.
Be to, Baltijos šalys ir Lenkija kritikavo Vokietiją už Europos Sąjungos vieningos pozicijos dėl energetikos saugumo skaldymą.
