„Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų. Manau, kinai labiau būtų norėję, kad derybų keliu būtų pasiekta, jog Ukraina pasižadėtų nesiekti narystės NATO, o Rusija sustiprintų savo pozicijas veikiausiai visoje Europoje, ne tik Ukrainoje“, - teigia Vilniuje viešinti B. Glaser, trečiadienį dalyvavusi Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje apie Kinijos požiūrį į karą Ukrainoje ir JAV politiką Rusijos bei Kinijos atžvilgiu.
Prieš pradėdamas karą Ukrainoje Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vasario 4-ąją susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Kaip tik Pekine vyko žiemos olimpinės žaidynės. Ir nors niekas nežino, ką tiksliai apie savo planus Xi Jinpingui sakė V. Putinas, bet yra duomenų, kad Kinijos lyderis prašė kolegos iš Rusijos nepradėti karo per olimpiadą. „Tai skatina manyti, kad apie tai diskutuota“, – sako B. Glaser.
„Mano požiūriu, atsižvelgus į V. Putino ir Xi Jinpingo tarpusavio santykius, V. Putinas tikriausiai nenorėjo pernelyg nustebinti Xi Jinpingo. Tikriausiai jie nenuėjo į gilias detales, bet V. Putinas veikiausiai pateikė bendrą informaciją, jog tai, tikėtina, įvyks, o Xi Jinpingas tikriausiai paprašė nepradėti per olimpines žaidynes. Kaip žinome, Rusija įsiveržė į Gruziją per olimpines žaidynes 2008 metais, o Xi Jinpingas buvo kritikuojamas, nes daug šalių boikotavo olimpiadą, todėl jis nenorėjo matyti negatyvių pasekmių Kinijos interesams, nes stengėsi olimpiadą pateikti kaip didžiulę sėkmę“, – pasakojo analitikė.
V. Putinas atsižvelgė į Kiniją, invaziją pradėjo vasario 24-ąją, kai Pekino olimpiada jau buvo pasibaigusi. Tačiau kadangi žaibo karas Rusijai nepavyko, jos karas prieš Ukrainą dabar veikia ir Kinijos interesus. Ir veikia neigiamai. Pasak B. Glaser, Pekinas bando laviruoti tarp trijų savo pagrindinių interesų, kurie visi Kinijai yra svarbūs ir nė vieno negalima pamesti. „Jie geri marksistai, todėl gana gerai jaučiasi prieštaravimuose. Manau, kad jie nebūtinai rinksis vieną tikslą paneigdami kitą“, – juokauja Azijos tyrimų programos vadovė.
Kinija turi tris tikslus: ir negali nė vieno atsisakyti
Pirmasis Kinijos tikslas, anot jos, yra išsaugoti strateginę partnerystę su Rusija, mat tai dvi šalys, kurios nori peržiūrėti pasaulio tvarką ir susilpninti JAV. Pavieniui jos to padaryti kol kas negali, todėl vienijasi.
„Xi Jinpingas turi ambiciją pertvarkyti tarptautinę tvarką, kad ji labiau tarnautų Kinijos ir kitų autoritarinių šalių interesams, bet norėdamas tai padaryti, jis turi susilpninti JAV. Rusija yra partnerė. Galbūt Rusija turi skirtingų ambicijų dėl tarptautinės sistemos, kai kurie žmonės sako, kad ji nori sugriauti egzistuojančią tvarką, bet neturi vizijos dėl būsimos. Tuo tarpu Kinija turi viziją, ką ji nori pakeisti. Ji sako, kad egzistuojanti tarptautinė sistema yra neteisinga, neprotinga, ji tai kalba jau dešimtmečius, bet tik neseniai išsakė, kokių pokyčių norėtų“, – teigia. B. Glaser, paminėdama, jog Pekinas labai daug dirba ties normų kūrimu kibernetinėje erdvėje, taip pat kosminėje erdvėje, nes šiose srityje nėra tarptautinių sutarčių.
Analitikė pripažįsta, jog nėra taip, kad Rusijos ir Kinijos interesai visur sutaptų 100 procentų, jų interesai kertasi Centrinėje Azijoje, Arktyje, kinams nelabai patinka, kad Rusija tiekia ginkluotę Indijai, nes ši yra Kinijos priešininkė, bet abi šios šalys geba apeiti skirtumus, nes turi bendrą interesą susilpninti Jungtines Valstijas.
B. Glaser atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą labai stiprina personalinis V. Putino ir Xi Jinpingo ryšys. Šie lyderiai buvo susitikę 38 kartus. „Ekspertai Kinijoje man yra sakę, kad šis ryšys tikrai unikalus, kad jie konsultuoja vienas kitą įvairiais klausimais“, – teigia analitikė.
Antrasis Kinijos tikslas yra puoselėti valstybių teritorinį integralumą. Daugybę metų Kinija pabrėžė savo poziciją dėl nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus, to paties ji reikalauja iš kitų valstybių, taip pat ir Taivano atveju. Iš esmės tai yra Kinijos užsienio politikos moto. „Tai lieka svarbu ir Ukrainos atveju. Kinija turi atskirus santykius su Ukraina, turi ekonominių projektų ten ir jai labai nepatogu, kai viena valstybė užpuola kitą suverenią valstybę. Rusija gali sakyti, kad Ukraina nėra suvereni valstybė, bet Kinijai ji tokia yra. Ir tokiais atvejais visuomet kažkur tolumoje yra Taivanas, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi. Todėl jie negali atsisakyti savo pozicijos ir Ukrainos atveju. Kinijai tai svarbu, tai nėra kažkas, dėl ko ji darys kompromisus“, – sako B. Glaser.
Ji atkreipia dėmesį, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas dar kovo mėnesį vartojo žodį „karas“ apibūdindamas Rusijos invaziją į Ukrainą, nors Rusijai tai siaubingai nepriimtina. Ji invaziją iki šiol vadina „specialiąją karine operacija“. Kai paaiškėjo Rusijos karių žiaurumai Bučoje, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pavadino tai „didelį susirūpinimą keliančiu dalyku“. Jis nekaltino Rusijos, bet išsakė šiokį tokį nepasitenkinimą.
Žinoma, tai nereiškia, kad Kinija pasirinks remti Ukrainą prieš Rusiją, bet Pekinas siekia išlaikyti ryšius ir su Ukraina, Xi Jinpingas kalbėjosi su Ukrainos šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu. B. Glaser manymu, vis tik Xi Jinpingas labiau vertina ryšius su V. Putinu, bet neatsisako ryšių ir su Ukraina.
Trečias Kinijos siekis yra išvengti nemalonumų santykiuose su JAV ir Europa, o tai ypatingai pasakytina apie Pekino siekį pirmauti technologijų srityje. „Xi Jinpingas kiek anksčiau pastebėjo labai aiškų ryšį tarp technologijų plėtros ir nacionalinio tikslo tapti dar galingesne šalimi, sukurti visapusę galią“, – mano B. Glaser.
„Jie negalėtų pasivyti Vakarų kai kuriose srityse, jeigu būtų atkirsti. Ir šiuo atveju kalbama ne tik apie technologinių sprendimų pirkimą arba įmonių įsigijimą, bet kalbu ir apie JAV universitetuose studijuojančius studentus“, – teigia pašnekovė, pabrėždama, kad prieš COVID-19 pandemiją JAV universitetuose studijavo apie 380 tūkst. kinų studentų.
„Kinija nori pasivyti, todėl negali sau leisti susigadinti santykius su JAV ir Europa“, – priduria B. Glaser.
Analitikės teigimu, Kinija laviruoja tarp šių trijų tikslų, bet, nepaisant visko, konflikte linksta palaikyti Rusiją, bet taip, kad nepakenktų sau. Kai kinams sakoma, kad jie nėra neutralūs, jie atsako: „Mes ir nesiekiame būti neutralūs, mes nepriklausomi“.
Joe Bidenas prašė Kinijos baigti dezinformaciją, bet veltui
Rusijos karą prieš Ukrainą Kinija siekia išnaudoti bandydama gadinti JAV reputaciją, dažnai sako, esą karą sukėlė NATO plėtra, valstybės kontroliuojamoje spaudoje vyrauja antiamerikanistinis motyvas.
„Aš kartais galvoju, ar kartais nėra taip, kad valstybinėje spaudoje jie tokie antiamerikietiški dėl to, jog Xi Jinpingas šiuo momentu negali reikšmingai padėti Rusijai kariniu ar ekonominiu požiūriu. Galbūt Xi Jinpingas nenori atrodyti silpnas prieš savo žmones?“, – klausia B. Glaser.
„Mes matome dezinformacijos kampanijas, esą JAV finansuoja biologinių ginklų laboratorijas Ukrainoje. Kai mano prezidentas Joe Bidenas susitiko su Xi Jinpingu kovo mėnesį, tiesą sakant, jis iškėlė šį klausimą ir paprašė netęsti tokio pobūdžio dezinformacijos. Tai buvo asmeninis prašymas, bet, kaip suprantu, pokyčių nebuvo“, – apgailestauja analitikė.
Ji pasakoja, kad prieš Rusijos invaziją į Ukrainą JAV dalijosi kai kuriais žvalgybiniais duomenimis su Kinija tam, kad įrodytų, jog Rusija ketina pulti Ukrainą bei prašė Pekino imtis veiksmų pasinaudojant asmeniniu Kinijos prezidento ryšiu su V. Putinu. Bet viskas buvo veltui, Kinija to nepadarė.
Prasidėjus konfliktui Kinija suteikė Ukrainai dalinę humanitarinę paramą, konflikto pradžioje buvo kalbama apie galimybę Pekinui tapti mediatore tarp Rusijos ir Kinijos, bet tai neišsivystė į ką nors rimtesnio, nes Kinijai reikia sėkmės, o šiuo atveju ji nėra garantuota. Kinijos įvaizdžiui būtų žalinga, jeigu ji pradėtų mediatorės vaidmenį, bet nesugebėtų pasiekti pozityvių rezultatų. Ir, aišku, dar svarbu, kad iš tiesų Kinija nėra objektyvi šiame konflikte, nes palaiko Rusiją, todėl ją vargiai pripažintų Ukraina.
Pasakė priežastį, kodėl Kinijai reikia stiprios Rusijos
„Xi Jinpingas beveik viską, kas vyksta, vertina per Kinijos ir JAV konkurencijos prizmę. Mes tai matome vis dažniau. 2021 metais kai prezidentas J. Bidenas pradėjo pareigas, kinai manė, jog JAV ir Kinijos santykiuose galėtų įvykti „perkrovimas“. Dar Baracko Obamos laikais jie manė, kad vyriausybėje galbūt buvo individualių asmenų, kuriuos galima būtų įtikinti, kad JAV grįžtų į bendradarbiavimą, bet tai nebuvo sėkminga. Santykiai su JAV pablogėjo ypatingai. Manau, kad kinai Donaldo Trumpo administracijos laiku pradėjo suvokti, kad JAV požiūris į Kiniją dramatiškai pakito. Dabar tai visiškai aišku, nes apima abi partijas. J. Bideno administracija labai nedaug ką keitė JAV politikoje Kinijos atžvilgiu“, – pastebėjo B. Glaser.
Analitikė teigia mananti, jog Kinija apie JAV susidarė nuomonę, esą Vašingtonas yra negrįžtamai priešiškas Kinijai ir siekia užkirsti kelią Kinijos, kaip didžiosios galios, iškilimui. Pekinas visuomet kaltindavo JAV mėginant taikyti Kinijos galios augimo sulaikymo strategiją ir iš dalies tai tiesa, amerikiečiai tikrai siekia sulaikyti technologijų plėtrą į Kiniją, nori užkirsti kelią strateginės reikšmės technologijų atsiradimui Kinijos rankose. „Mūsų politikoje Kinijos atžvilgiu technologijos tikrai vaidina svarbų vaidmenį“, – teigia B. Glaser.
Šiuo metu, kai karas Ukrainoje komplikavosi, pagrindinis Kinijos rūpestis yra pasiekti, kad Rusija nesužlugtų visiškai, kad tai nesusilpnintų Kinijos gebėjimo laimėti geopolitines varžybas su JAV. Kinijai būtent tai yra svarbiausia. Pasak B. Glaser, jeigu Rusija stipriai pralaimėtų, tai suteiktų JAV laisvesnes rankas konfrontuoti su Kinija Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Iš esmės Kinija labai norėtų, kad amerikiečiai kuo ilgiau būtų užimti Europoje. Jeigu Rusija susilpnės ir nebekels pavojaus Europai, jei Europos valstybės pradės didinti lėšas gynybai, JAV galės susifokusuoti į Kiniją. Pasak analitikės, taip turėtų nutikti vidutiniu laikotarpiu.
„Aš manau, kad kinai tikisi, jog mūsų dėmesys bus išblaškytas, o jie galės dominuoti Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Manau, jie bijo, kad pasekmės bus kitokios“, – mano analitikė.
Kadangi Kinija nėra suinteresuota, kad Rusija nusilptų, ji gali norėti padėti partnerei nepažeisdama JAV ir Europos Sąjungos sankcijų, todėl, pavyzdžiui, valstybiniai Kinijos bankai gali suteikti paskolų Rusijos įmonėms, Kinijos įmonės gali pirkti Rusijos produkciją, ypač naftos ir dujų sektoriuje, Pekinas gali užtikrinti Rusijai prieigą prie dolerio per ofšorines sąskaitas.
„Prieš maždaug savaitę pasirodė Kinijos ir Rusijos prekybos duomenys už kovo mėnesį. Kinijos importas iš Rusijos palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais buvo 56 proc. didesnis. (...) Nežinau, ką jie tiksliai perka, ar taip yra dėl naftos ir dujų kainų šuolio. Kai kurie žmonės sako, kad kinai perka išteklius su didele nuolaida, tai jeigu tai tiesa, tai nepaaiškina 56 proc. prekybos šuolio“, – svarstė analitikė.
