Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Per paskutinių rinkimų kampaniją 2012 metais, Vladimiras Putinas pareiškė, jog negalima taikstytis su nepiliečių statuso egzistavimu Estijoje ir Latvijoje. Jeigu prisiminsime Bronzinio kareivio Estijoje, referendumo dėl rusų, kaip valstybinės kalbos įteisinimo Latvijoje istorijas, teliks konstatuoti, kad pastaruoju metu didinama Įtampa Baltijos šalyse – kryptinga, gerai suplanuota Rusijos politika.
Sutapo taip ar ne, tačiau po Krymo atplėšimo nuo Ukrainos, vienu metu subruzdo ir Kremliaus garbintojai Baltijos šalyse.
Ryšiais su Kremliumi garsėjantys Latvijos rusakalbiai praėjusią savaitę skelbė protesto koncertą, o Latvijos nepaliečių kongreso veikėjas Aleksandras Gaponenka užsienio televizijoms kalbėjo, kad Latvijoje gali pasikartoti Krymo scenarijus, rusakalbių protestai peraugs į Rygos Maidaną, kurį malšintų kariuomenė, Latvijos saugumo policija pareikalavo, kad Rygos savivaldybė neišduotų leidimų, organizatoriai pasiskundė teismui.
Sklinda kalbos, kad protesto akcija gali įvykti gegužės 9-ąją. Rusijos imperijos galybę simbolizuojančios Georgijaus juostelės it kolorado vabalai plinta Baltijos šalyse. Latvijos ir Estijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos pasienyje vykdo neformalias Baltijos valstybių piliečių apklausas, aiškinasi rusakalbių požiūrį į įvykius Ukrainoje, kai kurių Baltijos regionų galimo atskyrimą. Mūsų duomenimis, Lietuvos rusakalbius čekistai klausinėjo pakeliui iš Karaliaučiaus Jurbarko pasienio punkte.
Nors ir iki šiolei Rusija rengė pratybas Baltijos šalių pasienyje, šįkart apklausos sutapo su karinių sraigtasparnių pratybomis.
Vėl gi, sutapimas ar ne, tačiau kovinių sraigtasparnių bazė Pskovo srities Ostrovo miestelyje įsteigta kovą, tuoj po Krymo įvykių. Nuo jos iki Daugpilio – vos 2 minutės skrydžio, iki Rygos valanda, o iki rusiško Visagino – taip pat kelios minutės.
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad šimto moderniausių kovinių sraigtasparnių dalinį nuspręsta įkurdinti kaip atsvarą papildomoms NATO karinėms pajėgoms Baltijos šalyse.
Latvijos kariškiai pripažįsta, kad jų radarai nepajėgūs fiksuoti rusų sraigtasparnių, nes šie gali skristi pažeme, tamsiu paros metu. Rusijos kariuomenės vadovybė aiškina, kad prireikus sraigtasparniai veiks išvien su Kaliningrado srities ir Voroneže dislokuotais „Su-34“ ir „Mi29CMT“ naikintuvais. Esą jungtinės pajėgos galės smogti, išlaipinti desantininkų grupes į bet kurį tašką Baltijos valstybių teritorijoje per 8 valandas.
