Etninių rusų, sudarančių prezidento Vladimiro Putino dažnai reklamuojamo „rusų pasaulio“ branduolį, sparčiai mažėja, o daugelis tų, kurie anksčiau save vadino rusais, to nebedaro – taip mažėja rusų procentas.
Remiantis 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje paskelbtais Rusijos surašymo duomenimis, nors 2010–2021 m. Rusijos gyventojų skaičius šiek tiek išaugo, etniniais rusais prisistačiusių žmonių skaičius sumažėjo nuo 111 016 896 iki 105 579 179, o tai yra beveik 5 437 717 arba 5 proc.
Šis nuosmukis reiškia, kad tos šalies gyventojų, laikomų etniniais rusais, dalis sumažėjo nuo 77,71 procento 2010 m. surašymo metu iki 71,73 procento dabartiniame surašyme, o tai yra daug mažiau nei 80 procentų, kuriuos Kremlius nuolat visiems bruka.
Nuosmukis ypač ryškus dėl to, kad jis įvyko po Putino vykdytos Ukrainos Krymo okupacijos. Ši okupacija įtraukė daugiau etninių rusų, ir Maskva rusais apklausose ėmė vadinti net tuos, kurie savęs tokiais nelaiko, tarkime etninius sibiriečius. Nepaisant šių pastangų, rusų sumažėjo.
Per pastaruosius keliolika metų kai kurie rusai galėjo asimiliuotis į kitas etnines grupes, nors tai darančių skaičius nėra pakankamai didelis tokio masto nuosmukiui paaiškinti. Kur kas labiau tikėtinas paaiškinimas yra tai, kad silpnėja prisirišimą prie rusų etninės tapatybės, dėl to smarkiai padaugėjo Rusijos piliečių, kurie visiškai neskelbia savo tautybės: dabar 11 mln., palyginti su 5,6 mln. 2010 m., arba vienas iš devynių gyventojų.
Turimi duomenys rodo, kad tai daro didesnę įtaką tiems, kurie istoriškai buvo vadinami etniniais rusais, kitiems tai daro menkesnę įtaką.
Kaip pažymi Prahoje dirbantis analitikas Kharunas Sidorovas, kai kurie teiginiai apie rusų tapatybę ir jos mažėjimą atspindi sunkumus, kilusius atliekant surašymą Rusijoje pandemijos metu. Kai surašytojai negalėjo pasiekti žmonių arba kai žmonės atsisakė atidaryti duris, surašymo pareigūnai naudojo kitus šaltinius, kad užpildytų oficialias formas, o tai leido įvesti daugumą duomenų, bet ne visus.
Surašymo taisyklės neleidžia surašytojams pildyti tautybės ar gimtosios kalbos duomenų, nebent juos pateikia dalyvaujantis asmuo. Tačiau paskelbti surašymo duomenys, teigia Sidorovas, rodo, kad šis apribojimas lėmė tik nedidelę bendro etninių rusų skaičiaus mažėjimo dalį.
Didžioji dalis etninių rusų mažėjimo, teigia Sidorovas, ir toliau atspindi mažėjančią etninės priklausomybės, kaip identifikatoriaus, svarbą Rusijoje. Tai ypatingai matyti centrinėje Rusijoje, kur gyvena daugiausiai rusų. Kai visi yra tos pačios tautybės, šis rodiklis dažnai tampa mažiau svarbus nei kiti identifikatoriai.
Dėl to smarkiai išaugo tautybės nepasiskelbusių asmenų skaičius, o kartu sumažėjo ir etninių rusų dalis gyventojų tarpe. Atsižvelgiant į tai, kad beveik visi šiose srityse gyvenantys žmonės istoriškai yra rusai, etninė rusų tapatybė, dažnai pagrįsta skirtingumu nuo kitų, susilpnėjo, palyginti su regionine ar ne etnine civiline tapatybe.
Etniškai mišriose Rusijos Federacijos teritorijose, tokiose kaip nerusiškos respublikos, etniniai rusai, priešingai, ir toliau skelbiasi rusais pagal tautybę, taip siekdami išlaikyti ar net padidinti savo gyventojų dalį.
Nepaisant to, kadangi etniniai rusai teritorijose, kuriose vyrauja rusai, gerokai viršija etninius rusus ne rusų teritorijose, etninių rusų dalis apskritai sumažėjo. Tiesą sakant, Prahoje dirbantis analitikas daro išvadą: „Vietiniai ir autentiški rusų gyventojai savo etninėse srityse šiuo metu nyksta panašiu tempu kaip ir tarp kitų čiabuvių. Tačiau tapatybė saugoma ar net auginama nacionalinėse respublikose.
Taigi Putino rusiškas pasaulis primena garsiąją Šrodingerio katę. Žvelgiant iš vienos perspektyvos, etninių rusų padėtis atrodo gana palanki, o iš kitos – pragaištinga, pastebėjimas gali būti taikomas ir kai kurioms ne rusų grupėms. Kaip tai pasireikš krizės ir Putino režimo žlugimo atveju, dar reikia pamatyti, tačiau jau dabar aišku, kad tie, kurie mano, kad 80 procentų Rusijos gyventojų yra etniniai rusai, apgaudinėja ne ką kitą, o save.
Rusijos gyventojų surašymo rezultatai, paskelbti sudėtingomis 2022 m. valandomis, taip pat pateikia įrodymų, kurie verčia suabejoti Putino įsitikinimu, kuriam pritaria daugelis, kad tie, kurie nėra rusai išmokę rusų kalbą save vadins rusais.
Tiesą sakant, duomenys rodo, kad didelė dalis ne rusų, mokančių rusų kalbą, išlaiko savo pirminę etnonacionalinę tapatybę, kaip, totorių etnografo Ildaro Gabdrafikovo žodžiais tariant: etninė tapatybė keičiasi lėčiau nei kalba.
Nauja kalba iš tikrųjų gali vesti žmones į konfliktą su kitų etninių grupių nariais, taip sustiprindama jų pirminę tapatybę. Taigi rusakalbiai totoriai gali ilgą laiką išlaikyti savo tapatybę arba net matyti, kad ji sustiprėja pakeitus kalbą, kaip tai buvo praeityje tokiose vietose kaip Indija ar Airija.
Vadinasi, rusų kalbos mokymasis nebūtinai yra karališkas kelias, leidžiantis atsisakyti nerusiškos tapatybės ir tapti etniškai rusu, kaip tikisi Putinas.
Vietoj to, tai gali turėti visiškai priešingą poveikį. Rusijos vyriausybės valstybinė statistikos agentūra „Rosstat“ pažadėjo 2022 m. rugsėjį paskelbti tautybės ir kalbos duomenis iš gerokai atidėto 2020 m. surašymo, tačiau atsižvelgiant į tai, ką rado surašymo dalyviai, nenuostabu, kad institucija kiek įmanoma vilkino reikalus, tikėdamasi, kad niekas nepastebės.
