Dėl Rusijos keliamų įtampų regione bei Lietuvos saugumo stiprinimo prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT). Gynimo tarybos metu buvo aptarti Ukrainos saugumo, situacijos Kazachstane ir Lietuvos saugumo stiprinimo klausimai. Nutarta didinti šauktinių, kariūnų karo akademijoje skaičių, paankstinti salvinių raketų pirkimą.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė, kad vienas iš klausimų buvo parama Ukrainai. Taip pat kalbėta apie Lietuvos kariuomenės pasirengimą, šauktinių skaičiaus didinimą. Jis padidės iki 4400, šiuo metu šauktinių skaičius neperkopia 4 tūkstančių.
Teiks paramą ir stiprins ginkluotę
„Esame numatę paremti Ukrainą įvairiomis praktinėmis priemonėmis. Didindami instruktorių skaičių, perduodami materialinę pagalbą. Tai letalinė ir humanitarinė parama. Šiuo metu esame numatę perduoti termovizualinius stebėjimo įrenginius, tam rengiamas vyriausybės nutarimas. Šiame posėdyje buvo patvirtintas ir principinis kariuomenės struktūros planas, bus didinamas šauktinių ir civilinių darbuotojų, kariūnų karo akademijoje skaičius. Dar svarstyta apie kariuomenės aprūpinimą, salvinės ugnies sistemos įsigyjimo galimybes. Priimtas sprendimas, kad Lietuva su kaimyninėmis valstybėmis tai turėtų įsigyti“, – sakė A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad nei paramos dydžio Ukrainai, nei kitų konkrečių detalių įvardyti negali dėl susiklosčiusios saugumo situacijos ir dėl to, kad nenori, jog detalėmis būtų manipuliuojama. Tai, pasak ministro, valstybių susitarimas, todėl konkretybių viešinti nesinori.
Ministras sakė, kad salvines ugnies sistemas siekiama įsigyti iki 2026 metų. „Tai sistemos, kurių projektų įgyvendinimui, testavimui ir gamybai reikia tam tikro laiko“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Jis taip pat sakė, kad ši taryba buvo suplanuota prieš naujus metus [ne dėl JAV ir Rusijos derybų Ženevoje]. Dabar, pasak jo, pats laikas apsvarstyti, kokių priemonių Lietuva gali imtis situacijai pablogėjus.
Daugės šauktinių
Ministras taip pat kalbėjo apie šauktinių karių skaičiaus didinimą, nutarta didinti iki 4400, šiuo metu šauktinių skaičius nesiekia 4000 tūkstančių.
„Vyriausybės programoje yra numatyta, kad praktinis įgyvendinimas turi atliepti politinį sutarimą. Politinis sutarimas ir sprendimo priėmimas tektų Seimui. Šiuo metu nutarta didinti šauktinių skaičių iki 4400. Net jei būtų įvestas visuotinis šaukimas, bendras potencialus šauktinių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad dalis neatitinka tarnybai keliamų reikalavimų, jei kalbame tik apie 18–19 metų vaikinus – tas skaičius yra 6100. Net ir dabartinėmis sąlygomis mes esame labai arti visuotinio šaukimo. Norint pilnai įgyvendinti visuotinį šaukimą reikalingos investicijos į infrastruktūrą, aprūpinimą, o tai kainuoja šimtus milijonų. Tačiau infrastruktūros tobulinimas dabar vyksta. Perspektyvoje, esant politiniam sutarimui, tai gali būti įteisinta, bet iš esmės šaukiamųjų skaičius dėl demografinės padėties labai nepadidėtų“, – sakė ministras.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausias patarėjas Darius Kuliešius po susitikimo prezidentūroje taip pat pristatė priimtus sprendimus.
„Augančių grėsmių ir įtampų regione svarbūs sprendimai dėl Lietuvos saugumo stiprinimo. Taip pat pritarta ankstinti turėtus planus ir kartu su kaimynėmis Baltijos valstybėmis įsigyti salvinių raketų sistemas. Oro gynybos sprendimai – vienas iš Lietuvos prioritetų, ši sistema ryškiai sustiprinti Lietuvos gynybinę galią“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis tikino, kad svarbiausia šiomis dienomis yra atgrasyti Rusiją nuo blogiausio scenarijaus, dėl to ir vyksta derybos, pasiruošimai.
„Šiame fone matome augančias grėsmes, įtampas, Rusijos kariuomenės tolimesnį telkimą prie Ukrainos sienų ir matome viešą grasinimą karine intervencija. Šiame fone labai svarbu vertinti ne tik regiono, bet ir mūsų saugumo situaciją, būtent todėl valstybės gynimo taryba ir susirinko“, – sakė jis.
Jo teigimu, posėdžio metu buvo pristatyta ir Lietuvos kariuomenės padėtis, pasirengimas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, kuris irgi dalyvauja valstybės gynimo tarybose, pristatė NATO sumanymą, kaip šis reaguotų į sitaucijos eskalaciją Ukrainoje. Taip pat svarstė NASAMS įsigijimo porblematiką, kodėl reikia ankstinti šį įsigijimą.
„Buvo pritarta šios sistemos įsigijimui“, – sakė kariuomenės vadas.
Rusijos agresija skatina vienytis
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių. Jungtinių Valstijų ir Rusijos aukšto rango pareigūnai sekmadienį planuoja pradėti dviejų dienų derybas Ženevoje, anksčiau Kremliui pažėrus Vašingtonui virtinę reikalavimų, tarp jų – reikalavimas nepriimti naujų narių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, įskaitant Ukrainą.
Prezidento patarėjo Dariaus Kuliešiaus teigimu, Europos ir globalaus pasaulio saugumo pagrindas yra saugumo susitarimai, todėl derybose reikėtų reikalauti „tiesiog laikytis susitarimų, kurie jau tris dešimtmečius buvo sudaryti ir galiojantys“ bei „jokių naujų reikalavimų neišsigalvoti“.
„Raudonos linijos yra ne vieną kartą apkalbėtos: NATO gynybos erdvė yra nedaloma, ji yra vieninga, ir niekas negali įtakoti, nuspręsti dėl kažkokių įtakos zonų, dėl atskirų valstybių suvereniteto, apsisprendimo“, – žiniasklaidai teigė jis.
„Dėl dabartinės situacijos kaltė yra vienareikšmiškai Rusijos pusėje ir į tuos padarytus veiksmus turi būti NATO atsakas. Ir tas NATO atsakas yra rengiamas, šiuo metu daromos politinės, diplomatinės pastangos (...). Tai yra pokalbiai, kurių tikslas yra atgrasyti nuo blogiausių įmanomų scenarijų, pristatant pasekmes – kalbame apie konkrečias sankcijas“, – pridūrė jis.
Be sankcijų, pasak D. Kuliešiaus, svarbus ir Ukrainos, ir Baltijos šalių regiono saugumo stiprinimas.
Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina Respublikos Prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas.
